Justinianas II

Justiniãnas II, Justiniãnas II Nupjautanósis (Iustinianos II Rhinotmetos) apie 669 711 12Mažoji Azija, Bizantijos imperatorius (685–695 ir 705–711). Paskutinis iš Heraklėjų dinastijos. Valdymo pradžioje sutarė su arabais bendrai valdyti Kiprą, Armėniją, Gruziją. 688–689 surengė sėkmingą žygį į slavų genčių užimtą Trakiją ir Makedoniją; daugelis slavų buvo užverbuoti į Bizantijos kariuomenę arba apsigyveno Mažojoje Azijoje kaip valstiečiai karo prievolininkai. Dėl represijų šalies viduje 695 bizantiečiai sukilo, nuvertė Justinianą II ir imperatoriumi paskelbė Leontijų. Justinianas II buvo ištremtas į Chersoną Kryme, vėliau pabėgo pas chazarų chaną ir vedė jo dukterį. Sužinojęs apie bizantiečių prieš jį rengiamą samokslą pabėgo pas Bulgarijos valdovą. Jo kariuomenės remiamas 705 užėmė Konstantinopolį ir vėl tapo imperatoriumi. Justinianui II valdant 710–711 Konstantinopolyje lankėsi Romos popiežius Konstantinas. Dėl Justiniano II represijų prieš menamus priešus 711 sukilo chazarų remiami chersoniečiai. Imperatoriumi paskelbtas armėnas Bardanas (imperatorius Filipikas Bardanas) atplaukė ir užėmė Konstantinopolį. Justinianas II su šeima buvo nužudytas.