Jutà (Utah), UT, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vakaruose.
Ziono nacionalinis parkas
Plotas 212 816 km2. 3,38 mln. gyventojų (2022). 60,68 % gyventojų yra mormonai (2020 surašymo duomenys).
Centras – Salt Lake City (204 700 gyventojų, 2022); aglomeracijoje apie 1,18 mln. gyventojų (2020).
Kiti didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2022): West Valley City (136,7), West Jordanas (116,7), Provo (113,5), ). West Valley City ir West Jordanas yra Salt Lake City aglomeracijoje.
Juta – viena rečiausiai gyvenamų JAV valstijų; apie 80 % Jutos gyventojų gyvena Jutos šiaurėje.
Jutos paviršius kalnuotas; vakaruose yra Didysis Baseino kalnynas, šiaurės rytuose ir vidurinėje dalyje – Uolinių kalnų Wasatcho, Uintos (4123 m, Kings Peako kalnas) kalnagūbriai, pietryčiuose – Kolorado plynaukštė.
Subtropinis žemyninis klimatas. Sausio mėn. vidutinė temperatūra šiaurės rytuose –5 °C, pietuose –1 °C, liepos atitinkamai 22 °C ir 28 °C. Per metus iškrinta 100–1000 mm kritulių.
Pietryčiuose teka Koloradas su intakais Green Riveriu ir San Juan Riveriu.
Šiaurėje yra Didysis Druskos ežeras. Miškai užima apie 30 % Jutos teritorijos. Kalnuose auga spygliuočių miškai. Jutos vakaruose – dykumos ir pusdykumės. Valstijoje įkurti 5 nacionalinai parkai, saugomi 6 gamtos paminklai.
Jutoje išgaunama apie 200 naudingųjų iškasenų; svarbiausios jų – vario rūda (II vieta tarp JAV valstijų pagal gavybą), anglys, nafta, gamtinės dujos. Valstijoje dar kasama berilio (vienintelėje JAV valstijoje), gyvsidabrio, molibdeno, magnio, vanadžio rūdos, auksas (II vieta JAV pagal gavybą), sidabras, druska, statybinių medžiagų žaliavos ir kita.
Onachono tiltas – gamtos paminklas
Automobilių, lėktuvų, raketų dalių, biuro, programinės, elektros įrangos, kompiuterių, medicinos instrumentų gamyba, spalvotoji ir juodoji metalurgija, chemijos, poligrafijos, maisto pramonė. Netoli Salt Lake City yra nedidelių naftos perdirbimo įmonių.
Dirbtinai drėkinamose žemėse auginama kviečiai, cukriniai runkeliai, miežiai, pašarinės žolės, daržovės, vaismedžiai (obelys, vyšnios, persikai, kriaušės, abrikosai). Ganyklinė gyvulininkystė;dar veisiami naminiai paukščiai, kailiniai žvėreliai (daugiausia audinės). Turizmas.
Istorija
Žmonės dabartinės Jutos teritorijoje apsigyveno prieš maždaug 10 000 metų. Apie 1540 atvykus ispanų jūreiviams čia gyveno jutai, šošonai ir kitos indėnų gentys. Nuo 18 a. antros pusės vyko ispanų misionieriai ir pirkliai. 1821–48 Juta priklausė Meksikai. Po 1846–48 JAV–Meksikos karo atiteko JAV.
Nuo 1847 kėlėsi mormonai (įkūrė Salt Lake City). 1850 Juta tapo JAV teritorija (gubernatoriumi – mormonų vadovas). Mormonų konfliktas su federaline vyriausybe (dėl daugpatystės, nesutarimų su kitatikiais) sukėlė vadinamąjį mormonų, arba Jutos, karą (1857–58). Nuo 19 a. 7 dešimtmečio atsikėlė daug kolonistų nemormonų.
Paskelbus Jutoje tikėjimo laisvę ir panaikinus daugpatystę 1896 ji tapo JAV 45‑ąja valstija. 20 a. sparčiai plėtota pramonė. Mormonų tikėjimas tebedaro didelę įtaką visoms gyvenimo sritims.