Jutta Noak

Noak Jutta (Juta Nòak), tikr. pavardė Vaitkenė 1942 09 23Kaunas, lietuvių rašytoja, gydytoja. 1965 baigė Kauno medicinos institutą. 1965–97 metais dirbo gydytoja odontologe Kauno rajono centrinėje poliklinikoje. Nuo 1998 gyvena Vokietijoje, priklauso Hamburgo autorių susivienijimui ir Rusų literatų draugijai. 2007–09 Hamburgo lietuvių bendruomenės pirmininkė, 2009–19 – lietuvių–vokiečių kultūros draugijos LiT.art pirmininkė.

Kūryba

Debiutavo novelių knyga Uždaras ratas (1993), vėliau išleido novelių rinkinius Lietus (1998), Du lagaminai (2014). Psichologinėse novelėse vaizduojami veikėjai – keistuoliai, susiduriantys su brutalia tikrove. Nuo pirmojo romano Pabudimas (2002) gilinasi į moters pasaulį, gyvenimo prasmės paieškas. Romane Petitio (2012, vokiečių kalba 2017) perteikiama jaunos moters, vokietės ir ruso dukters, brendimas, sąmonėjimas sovietmečio Lietuvoje, vėliau – Vokietijoje; stiliui būdinga išskirtinė trikalbių jaustukų poetika, išreiškianti pagrindinės veikėjos jausmų prieštaringumą. Romane Raudonos pelytės (2017) vaizduojama Lietuvos vokiečių likimai, paliesti II pasaulinio karo traumų. Romane Terakotinė moteris (2021) gilinamasi į keliaujančios po pasaulį herojės jausmus. Kūrinių veikėjai – ieškantys, dažnai dvigubos tapatybės, nepritampantys prie aplinkos, dažniausiai moterys. Kūrybai būdinga subtilus psichologizmas, trauminio istorinio laiko paradigma, susidūrimas su baime, nepasitikėjimu, nusivylimu ir viltimi.

Jutta Noak

Dar išleido eilėraščių proza Tapsmas: Minčių etiudai (1996), eilėraščių rinkinius Sraigtiniai laiptai (2001), Laikas pralenkia mus (2022), rinktinę lietuvių ir vokiečių kalbomis Minčių dvikova = Duell der Gedanken (2006). Poezijai būdinga nugludintas žodžio aiškumas ir minimalistinė forma. Parašė esė Balsas iš tylos (1994, B. Radzevičiaus novelių knygoje Žolė po šerkšnu), Akistatoje su likimu (su Juozu Kundrotu, 1997, apie H. Sudermanną). J. Noak kūrybos išversta į rusų ir vokiečių kalbas.

857