Kaarlo Juho Ståhlberg
Ståhlberg Kaarlo Juho (Karlas Juhas Stòlbergas) 1865 01 28Suomussalmi (Kainuu regionas, Šiaurės Suomija) 1952 09 22Helsinkis, Suomijos valstybės veikėjas, teisininkas. Teisės dr. (1893). 1889 baigė Helsinkio universitetą. 1891–94 dirbo Suomijos didžiosios kunigaikštystės parlamente, 1898–1902 – Senate. 1894–98 ir 1908–18 dėstė Helsinkio universitete. Įsitraukė į politinę veiklą, jaunasuomių partijos narys. 1905–07 Senato narys, atsakingas už pramonę ir prekybą. 1904–05, 1908–10, 1914–18 ir 1930–33 parlamento narys. 1917–19 parlamento Konstitucijos komiteto pirmininkas, kūrė nepriklausomos Suomijos santvarkos metmenis (buvo respublikos šalininkas), 1919 Suomijos konstitucijos pagrindinis kūrėjas. 1918–19 Aukščiausiojo administracinio teismo pirmininkas. Nuo 1918 12 Nacionalinės pažangos partijos vadovas.
Kaarlo Juho Ståhlberg
1919–25 pirmasis Suomijos prezidentas. Rėmė nuosaikias socialines ir ekonomines reformas, suteikė malonę daugumai įkalintų Suomijos pilietinio karo dalyvių (vadinamųjų raudonųjų), pasirašė įstatymus, kuriais profsąjungoms derantis dėl darbo sutarčių suteiktos lygios teisės su darbdavių organizacijomis, išplėsta socialinė rūpyba, buvusiems žemės nuomininkams ir bežemiams išdalyta stambiųjų žemavaldžių žemė (1922 žemės reforma).
1926–46 buvo Teisėkūros komiteto narys. Nuo 1946 prezidento J. K. Paasikivi teisės patarėjas. Svarbiausia knyga – Suomijos administracinė teisė (Suomen hallinto-oikeus 2 dalys 1913–15).