Kabošjènų sukilmas, 1413 06–08 paryžiečių sukilimas. Prasidėjo per Šimtametį karą (1337–1453), kai žmonių nepriteklių didino armanjakų ir burginjonų kovos bei didėjantys mokesčiai. Sukilėliai (pranc. cabochiens; pagal vieno sukilimo vadų S. Le Coustellier pravardę Kabošas; dauguma – amatininkai) išplėšė rotušės ginklų arsenalą ir apsupo karaliaus Karolio VI Pamišėlio rūmus reikalaudami sumažinti mokesčius ir atleisti karaliaus valdininkus. Sukilėlių verčiamas karalius paskelbė vadinamąjį Kabošjenų ordonansą (radikalių reformų planas – visą administravimo darbą ir pareigūnų skyrimą turėjo prižiūrėti tam tikslui įsteigti nuolatiniai organai). Jo įgyvendinimą prižiūrėti pavesta burginjonų vadui Burgundijos hercogui Jonui Bebaimiui. Dalis miestiečių sukilėlių neparėmė, kreipėsi į Jono Bebaimio varžovą armanjakų vadą Orleano kunigaikštį Liudviką. Rugsėjo mėnesį Paryžių užėmė armanjakai; ordonansas buvo panaikintas.
2271