Kabus ibn Said
Kabus ibn Said (Qabus ibn Said, Kabùsas ibn Sadas) 1940 11 18Salala (Omanas) 2020 01 10Maskatas, Omano sultonas (nuo 1970). Sultono Saido ben Teimūro sūnus.
Studijavo Didžiojoje Britanijoje (Bury koledže ir Sandhursto karališkojoje karo akademijoje). 1965 tėvui liepus grįžo, buvo laikomas namų arešte. 1970 07 per rūmų perversmą tėvą nušalino nuo valdžios ir tapo sultonu, ministru pirmininku, gynybos bei užsienio reikalų ministru. Padedamas Irano ir Didžiosios Britanijos 1976 numalšino Dhofaro išsivadavimo fronto, siekiančio sukurti savarankišką valstybę, sukilimą. Įgyvendino demokratinių reformų (1981 įsteigta Valstybės Konsultacinė Taryba, 1990 – Konsultacinė Taryba; 1996 priimta konstitucija, 1997 moterims suteikta balsavimo teisė). Siekdamas modernizuoti pusiau feodalinį ūkį vykdė ūkio liberalizavimo programas, skatino infrastruktūros plėtrą, užsienio investicijas. Taikos proceso Artimuosiuose Rytuose šalininkas; vienintelis iš arabų valstybių vadovų pritarė Egipto ir Izraelio Camp Davido susitarimams (1978). Dalyvavo 1981 įkuriant Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo tarybą. Per 1991 Persijos įlankos karą rėmė Irako okupuotą Kuveitą. 10 dešimtmetyje sureguliavo pasienio nesutarimus su Jemenu, Saudo Arabija, Jungtiniais Arabų Emyratais.
Kabus ibn Saido portretas ant Omano piniginio banknoto