kadagỹs (Juniperus), kiparisinių (Cupressaceae) šeimos visžalių krūmų ir medžių gentis. Žinoma apie 70 rūšių. Paplitęs Šiaurės pusrutulyje. Spygliai menturiuose po 3; kai kurių rūšių jaunų kadagių lapai spygliški, suaugusių žvyniški. Subrendę kankorėžiai uogos pavidalo, tamsiai mėlyni ar juodi. Paprastasis kadagys (Juniperus communis) paplitęs miškų zonoje. Dvinamis krūmas ar iki 15 m aukščio medis. Laja kūgiška, kartais netaisyklinga ir plati. Spygliai durklo pavidalo, dygūs. Kankorėžiai uogos pavidalo, pusiau sultingi, todėl dažnai vadinami kadagio uogomis. Subręsta kitų metų rudenį, tampa violetiniai arba beveik juodi, dažnai su mėlynomis apnašomis. Paprastųjų kadagių kankorėžiai yra savito kvapo prieskoniai, vartojami švieži arba sudžiovinti. Kankorėžių aliejus vartojamas degtinei, likeriui aromatizuoti, kvapų terapijoje. Dekoratyvus augalas, gerai pakenčia sausras. Išvesta daug veislių, kurios skiriasi spyglių spalva, augimo pobūdžiu.
paprastasis kadagys (Saaremma, Estija)
Kazokinis kadagys (Juniperus sabina) dažnas Azijos, Europos kalnų šlaituose. Iki 1,5 m aukščio medelis ar žeme besidriekiantis krūmas. Jaunų šakelių eterinis aliejus naudojamas parfumerijoje. Virgininis kadagys (Juniperus virginiana) sudaro miškus Jungtinių Amerikos Valstijų rytuose. Iš jo medienos gaminami pieštukai, aliejus naudojamas kaip insekticidas ir mikroskopijoje. Daugelis kadagio rūšių dekoratyvinės. Kadagio džiovinti kankorėžiai vartojami farmacijoje. Lietuvoje auga tik paprastasis kadagys. Jo šakelės yra neatsiejama verbos dalis.
-kadagio uogos
žvynuotasis kadagys
pajūrinio kadagio šakelė su vaisiais
gulsčiojo kadagio šakelė su vaisiais
2271