kadètas (pranc. cadet – jaunesnysis) (karyboje), kai kurių valstybių karo mokyklos kariūnas. 17 a. Prancūzijoje kadetu buvo vadinamas jaunesnysis didikų sūnus, skirtas karo tarnybai ir besirengiantis tapti karininku. Jis gaudavo šeimos išlaikymą iki gyvos galvos. 18 a. terminas paplito ir kitose Europos valstybėse, juo imta vadinti specialiųjų karo mokyklų mokinius, besirengiančius tapti karininkais. 18 a.–19 a. pradžioje kadetas buvo ir Rusijos bei kai kurių kitų valstybių privilegijuotų uždarų karo mokyklų, vadinamųjų Kadetų korpusų, auklėtinių laipsnis. Abiejų Tautų Respublikoje Kadetų korpusas įkurtas 1766 Varšuvoje. 1815–30 Rusijos ir Lenkijos karalystės kariuomenėse kadetais t. p. vadinti geresnį išsilavinimą įgiję arba bajoriškos kilmės jaunuoliai, kurie, nesimokę Kadetų korpuse, savanoriais stodavo į kariuomenės pulkus, siekdami greitai tapti karininkais. Tokie kariai tarnavo eiliniais, bet ant uniformos apykaklės nešiojo galioninę juostelę.
1935