Kafarnaumas (miesto griuvėsiai 2018)
Kafarnáumas (hebr. Kefar Nahum, gr. Kapernaum, arab. Talhum), senovinis miestas Izraelio šiaurėje, Galilėjoje, prie Tiberiados ežero. Įkurtas 5–2 a. prieš Kristų. Erų sandūroje buvo Romos kariuomenės legiono būstinė, muitų rinkimo vieta – Naujajame Testamente daugelis muitininkų vadinami Kafarnaumo gyventojais (Mt 9, 9. 10; Mk 2, 14–16; Lk 5, 27–30). Per Kafarnaumą ėjo vadinamasis Via Maris kelias, jungiantis Galilėją su Damasku. Kafarnaumo gyventojai vertėsi daugiausia žemdirbyste ir žvejyba. Mk 1, 29–34; 2–12; Lk 4, 38–48 minima, kad jame gyveno apaštalas Petras; jo namo vietoje 352 pastatyta bažnyčia, 7 a. arabų sugriauta. Jėzus Kristus, išvykęs iš Nazareto, apsigyveno Kafarnaume (Mt 4, 13), apaštalas Matas Kafarnaumą vadino Jėzaus Kristaus miestu (Mt 9, 1), apaštalas Morkus – Jėzaus Kristaus namais (Mk 2, 1); ten apaštalauti pašaukė Matą ir keletą kitų pirmųjų mokinių (Mt 4, 18–22), sinagogoje gydė, padarė stebuklų (Mk 1, 23; Mk 5, 22. 23, 40–42; Lk 6, 6), pasakė kalbą apie gyvybės duoną (Jn 6), mokė (Mk 1, 22).
Palikdamas Kafarnaumą Jėzus Kristus jį pasmerkė, kad gyventojai nepriėmė jo mokymo (Mt 11, 23; Lk 10, 15). Per 66–70 žydų sukilimą Kafarnaumas buvo sugriautas. Vėl suklestėjo 2 a. po Kristaus, kai čia atsikėlė daug 135 iš Judėjos išvarytų žydų. Iki 7 a. mieste gyveno 2 bendruomenės – krikščionių ir žydų. Apie 746 Kafarnaume pastatyta graikų stačiatikių Septynių stebuklų bažnyčia. 638 Kafarnaumą užėmė arabai, jis smuko ir iki 13 a. visiškai sunyko. Griuvėsius 1894 įsigijo pranciškonai, jie nuo 20 a. pradžios organizuoja archeologinius kasinėjimus (2004 pradėta jau dvidešimt ketvirta kasinėjimų kampanija).
Kafarnaumas (sinagogos griuvėsiai)