kagjupà (< tibetiečių k.), viena keturių pagrindinių Tibeto budizmo mokyklų. Sekėjai kildinasi iš budos Vadžradharos (visų budų ir bodhisatvų personifikacija). Kagjupos įkūrėjais Tibete tradiciškai laikomi Marpa (1012–97), Milarepa (1052–1135) ir Gampopa (1079–1153). Marpa iš Indijoje gyvenančio mokytojo Naropo (1016–1100) gavo Didžiojo Simbolio (skr. Mahamudra; mokymas kaip greičiau pasiekti nušvitimą) bei šešių jogų mokymus ir tapo jų saugotoju. Naropa šį mokymą gavo iš mahasidhio (didžiojo jogo) Tilopos (988–1069), šis – iš budos Vadžradharos. Kagjupos pagrindiniu meistru tapo mokytojas Gjalva Karmapa, dar vadinamas Juodosios Karūnos Lama (nešiojo juodą kepurę, ji tapo tradiciniu kagjupos atstovų galvos apdangalu). Pirmasis karmapa gavo mokymus iš Gampopos, šis iš Milarepos, o pastarasis iš Marpos, taip buvo saugomas tibetietiškas kagjupos mokymo perdavimas. Karmapa Dusum Khjenpa (1110–93) paskelbė, kad nuolat atgims Tibete ir taip bus išsaugotas kagjupos mokymas. Kagjupa linijos patriarchai pirmieji Tibete pradėjo reinkarnacijos (tulku) tradiciją užtikrindami mokymo perdavimo tęstinumą. Vėliau šią tradiciją perėmė ir kitos Tibeto budizmo mokyklos (tarp jų ir gelugpa, kuriai priklauso Tibeto valdovų dalai lamų linija). Tikima, iki šiol atgimė 17 karmapų. XVI Karmapa Rangjung Rigpe Dorje (1924–81), kaip ir Dalai Lama XIV, pasitraukė iš Tibeto jį okupavus kinams. Susiklostė kagjupos mokyklos įvairios kryptys (karma kagju, tag lung kagju, dagpo kagju, drigung kagju ir kitos), jos paplito Šiaurės Indijoje, Nepale. Per 20 a. paskutinius 2 dešimtmečius kagjupos ir jos krypčių sekėjai įsikūrė Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje.
2213