káinų įšáldymas, kainų didėjimo sustabdymas; antiinfliacinės politikos priemonė, vienas kainų kontrolės būdų, kurį taiko šalių vyriausybės, vykdydamos kainų politiką ir pajamų politiką. Kainų įšaldymas taikomas kaip alternatyva monetariniams kovos su infliacija metodams. Vyriausybė direktyvomis sustabdo kainų ir nominaliųjų pajamų didėjimą (vadinamasis šoko terapijos būdas) arba apriboja darbo užmokesčio didinimo tempus vidutiniu (vyraujančiu šalyje) darbo našumo didėjimo lygiu, o kainų didėjimą – išlaidų darbo užmokesčiui didinimu (vadinamasis gradacijos metodas). Teigiama, kad kainų ir pajamų politikai būdinga tai, jog kontroliuojant kainas ir pajamas įgyvendinami visi infliaciniai lūkesčiai (ir darbuotojų, ir darbdavių) ir taip naikinama infliacinė inercija, be to, kainų ir pajamų kontrolė žlugdo monopolijų siekius didinti kainas, o profsąjungų – atlyginimus. Šios politikos oponentai teigia, kad nesulėtinus pinigų kiekio didėjimo tempų tokia politika pasmerkta nesėkmei. Kaip pavyzdys nurodoma Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento R. Nixono administracijos 1970 įvesta kainų kontrolė, kai 90 dienų buvo įšaldytos kainos ir darbo užmokestis, vėliau 13 mėnesių imtasi kontrolės politikos. Kainų įšaldymas Švedijoje buvo taikytas nuo 1956, aktyviausiai 1970–78, nuo 1980 mažiau, nes ši priemonė buvo neefektyvi. Švedų ekspertų nuomone, kainų įšaldymas efektyvus tik trumpą laikotarpį, kai reikia atkurti rinkos pusiausvyrą ir sustabdyti infliacijos didėjimą. 9 dešimtmetyje 3 mėnesius Prancūzijoje ir 1 metus Naujojoje Zelandijoje buvo įšaldyta kainos ir pajamos. Šios politikos kritikai nurodo, kad kainų įšaldymas ne tik nesumažina infliacijos, bet atvirkščiai – provokuoja jos didėjimą, todėl tokia kainų ir pajamų politika gali būti sėkminga, jeigu bus pratęsta neribotam laikui (tai iš tikrųjų reikštų rinkos sunaikinimą ir atviros infliacijos pakeitimą paslėpta). Tokią politiką vykdė SSRS, išskyrus 20 a. 3–4 dešimtmečio pradžią, t. p. daugelis besivystančių šalių 9 dešimtmetyje. Pvz., Argentinoje, Brazilijoje ir Peru ji nedavė teigiamo efekto, Meksikoje ir Izraelyje buvo sėkminga. Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo reikalavimas įšaldyti kainas buvo pirmosios vyriausybės žlugimo (1991) priežastis.
345