Kairių herbas

Kairiai

Kairia, miestelis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, 8 km į rytus nuo Šiaulių, abipus Šiaulių–Panevėžio plento; seniūnijos ir parapijos centras. 1989 gyventojai (2004). Prie miestelio prieina Kairių ežeras. Iš jo ištekantis Šiladis teka per Kairius. Žemės ūkio bendrovė, paštas, medicinos punktas, pagrindinė mokykla (1907–52 pradinė, 1952–93 septynmetė, aštuonmetė, devynmetė), vaikų darželis, kultūros centras, biblioteka (1949). Švč. Mergelės Marijos Belaisvių Vaduotojos bažnyčia (1792, 1904 išplėsta, per II pasaulinį karą apgriauta, 1959 atstatyta). Iš 19 a. pradžios dvaro sodybos pastatų išliko pirtis (nuo 1999 joje Kairių kultūros centras).

Istorija

Kairių kaimas minimas nuo 17 a. vidurio, dvaras – 1820. 1792 pastatyta bažnyčia. 1820–1917 priklausė Zubovams, vėliau A. Strauchmanui. 1831 dvarą buvo užėmę sukilėliai. 19 a. pabaigoje Kairiai tapo vienu Šiaulių apskrities draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo centrų; spaudą čia platino J. Krikščiūnas ir kiti; 1903 veikė Mužikėlio, 1903–05 – Vienybės valstiečių spaudos rėmėjų draugijos. 1904 06 12 dvare, prisidengus gegužine, sušauktas slaptas lietuvių visuomenės veikėjų susirinkimas lietuvių spaudos draudimo panaikinimui paminėti (apie 300 dalyvių, tarp jų J. Ambrozaitis, J. Jablonskis, M. Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, J. Tumas-Vaižgantas, P. Višinskis). 1914 įsteigta valdinė pradžios mokykla. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos Žaliosios rinktinės partizanai. Sovietų okupacijos metais Kairiai buvo apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 1999 patvirtintas Kairių herbas. 1673 buvo 56 šeimos, 1820 dvare – 4, kaime – 124, 1923 bažnytkaimyje – 88, dvare – 46, 1959 miestelyje – 701, 1970 – 787, 1979 – 1145, 1989 – 1683, 2001 – 1158 gyventojai.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką