Kairiakrañtė Ukrainà, Ukrainos istorinė sritis į rytus (kairę) nuo Dniepro. Apėmė dabartines Černigovo, Poltavos sritis, Kyjivo, Čerkasų, Dniepropetrovsko, Zaporožės, Chersono sričių kairiakrantes dalis) su nedidele teritorija Dniepro dešiniajame krante (čia yra Kyjivas).
Šią teritoriją taip imta vadinti po 1654–67 Abiejų Tautų Respublikos–Rusijos karą baigusių Andrusovo paliaubų (1667), pagal kurias ji tapo Rusijos valstybės dalimi, o Dešiniakrantė Ukraina liko Abiejų Tautų Respublikos valda. Iš pradžių Kairiakrantė Ukraina turėjo savivaldą (autonomiją), kurios pagrindai susiklostė per 1648–54 Ukrainos kazokų sukilimą. Karinėje kazokų taryboje buvo renkamas etmonas (hetmanas; todėl Kairiakrantė buvo vadinama ir Hetmanščina). Stiprėjant Rusijos imperijos absoliutizmui 1764 Kairiakrantė Ukraina prarado savivaldą, vietoj etmono ją valdyti pavesta Mažosios Rusijos kolegijai. Po Abiejų Tautų Respublikos II padalijimo (1793), kai prie Rusijos imperijos buvo prijungta ir Dešiniakrantė Ukraina, Kairiakrantės Ukrainos sąvoka virto geografine.
Mažosios Rusijos gubernijos žemėlapis (apie 1800, Aleksandro Vilbrechto atlaso fragmentas)
1412
-Hetmanščina