Kairo istorija

Karo istòrija

Kairo pradžia 641, kai arabų karvedys Amr ibn al Asas čia sumušė Bizantijos kariuomenę ir įkūrė karinę stovyklą, pavadintą al Fustatu, kuri tapo Egipto provincijos sostine. 969 į šiaurę nuo al Fustato Fatimidų karvedys Džaucharas as Sakalis įkūrė ir Kairo miestą. 973–1171 jis buvo Fatimidų kalifato sostinė.

Valdant Ajubidams (1171–1250) ir mameliukams (1250–1517) tapo svarbiu amatų ir prekybos centru. 15 a. pabaigoje–16 a. pradžioje, atradus jūrų kelią į Indiją aplink Afriką, pradėjo smukti.

1517 Kairą užėmė turkai osmanai. Kairas tapo Osmanų imperijos provincijos centru ir toliau smuko. 1798 Kairą užėmė Prancūzija. Nuo 1801 vėl priklausė turkams osmanams. Muchamedo Alijaus laikais (1805–49) suklestėjo. 1882 okupuotas Didžiosios Britanijos; 1914–22 jos protektorato administracinis centras (paskutiniai britų kariai išvesti 1956).

Nuo 1922 Egipto valstybės sostinė. Keliantis iš kaimų gyventojams Kairas sparčiai plėtėsi (1800 apie 200 000 gyventojų, 1976 daugiau kaip 5 mln., su priemiesčiais – 8,7 mln.), virto vienu didžiausių Afrikos ir Artimųjų Rytų miestų, svarbiu regiono ekonominiu, kultūriniu, politiniu centru; miesto urbanistinėje raidoje susipynė arabų, Artimųjų Rytų ir europiniai bruožai.

1412

-Kairas

Kairas

Kairo architektūra