Kaišiadori rajòno savivaldýbė yra Lietuvos vidurinėje dalyje, Kauno apskrityje, tarp Kauno marių, Nemuno ir Neries.
1
Gamta ir saugomos teritorijos
Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos šiaurės vakarinę dalį užima Neries žemupio žemuma, pietrytinę – Dzūkų aukštumos Aukštadvario masyvas. Jame yra aukščiausia savivaldybės vieta – Vaitkūnų kalva (251 metras). Sausio vidutinė temperatūra –5,1 °C, liepos 17,5 °C. Kritulių iškrinta 631 mm per metus. Darsūniškyje yra vandens matavimo stotis (atlieka ir meteorologinius stebėjimus). Šiaurės rytine riba teka Neris, per savivaldybės teritoriją – jos intakai Laukysta, Lomena, Žiežmara. Vakarine riba teka Nemunas, per savivaldybės teritoriją – jo intakai Lapainia, Strėva. 39 ežerai (didžiausi – Kalvių, Žaslių, Švenčiaus). 8 tvenkiniai, didžiausi – Kauno marios (apie 1/3 jų priklauso savivaldybei) ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės tvenkinys.
Dirvožemiai daugiausia balkšvažemiai (ypač savivaldybės pietuose) ir išplautžemiai, šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje dalyje yra palvažemių, rytinėje ir šiaurinėje dalyje – jauražemių, Neries ir Nemuno slėniuose – smėlžemių. Miškingumas 31,1 %. Didžiausi miškai – Pravieniškių‑Būdos, Strošiūnų, Kaukinės. 63 % visų medynų užima spygliuočiai (pušynai 38 %, eglynai 25 %). Mišriųjų miškų masyvus dažniausiai sudaro plačialapiai ir eglynai. Didžiausia pelkė – Palaraisčio. Kasamas žvyras, yra durpynų.
Savivaldybės teritorijoje yra Kauno marių regioninio parko ir Aukštadvario regioninio parko dalys, Lapainios botaninis, Būdos, Kaukinės botaniniai zoologiniai, Lomenos, Budelių, Strošiūnų kraštovaizdžio, Gabriliavos pedologinis draustiniai; savivaldybė dar 12 teritorijų paskelbė draustiniais. 4 botaniniai (Borų miško ir Rumšiškių miško pušys, J. Grigaliūno liepa, Žaslių guobos), 2 geologiniai (Totoriškių ir Kovaičių akmenys), hidrogeologinis (Darsūniškio mineralinis šaltinis), hidrografinis (Kaukinės ežeras Žiedelis) gamtos paminklai.
Ūkis
Savivaldybėje vyrauja medienos apdirbimo, baldų, statybinių medžiagų, maisto (mėsos, daugiausia paukštienos, perdirbimas) pramonė. Romato durpyne kasamos durpės. Daugiausia pramonės įmonių yra Kaišiadoryse. Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Prie Žiežmarių yra sodai, Aviliuose – Kaišiadorių dekoratyvinių augalų veislių tyrimo ir karantino stotis. Laukystos žuvų veislynas.
Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės tvenkinys
Susisiekimas
Per savivaldybės teritoriją eina Vilniaus–Kauno automobilių magistralė, Vilniaus–Kauno ir Kaišiadorių–Šiaulių geležinkeliai.
Sveikatos apsauga
Ligoninė, 5 pirminės sveikatos priežiūros centrai, greitosios medicinos pagalbos stotis, moters sveikatos, psichikos sveikatos, šeimos medicinos centrai, visuomenės sveikatos biuras.
Švietimas ir kultūra
4 gimnazijos ir 3 jos skyriai, progimnazija ir jos skyrius, 3 pagrindinės mokyklos ir mokykla-daugiafunkcis centras, muzikos, jaunimo ir suaugusiųjų, specialioji internatinė mokyklos, 2 darželiai‑mokyklos ir 3 jų skyriai, kūno kultūros ir sporto centras, 4 lopšeliai-darželiai, 12 bažnyčių, vienuolynas, 6 kultūros centrai, bibliotekos. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija. Turizmo ir informacijos centras. Kaišiadorių muziejus, Lietuvos liaudies buities muziejus; mokyklų muziejai.
Lietuvos liaudies buities muziejus
Gyventojai ir tautinė sudėtis
2011 surašymo duomenimis, lietuviai sudarė 94,7 %, rusai – 2,59 %, lenkai – 1,04 %, ukrainiečiai – 0,23 %, baltarusiai – 0,23 %, kiti – 1,13 %. 2001 Kaišiadorių rajono savivaldybėje buvo 37 600, 2011 – 34 540 gyventojų.
Istorija
1950 06 iš panaikintos Kaišiadorių apskrities 25 apylinkių sudarytas Kaišiadorių rajonas. Plotas buvo 632 km2. Centras ir rajono pavaldumo miestas – Kaišiadorys. 1950–53 priklausė Kauno sričiai. 1954 pabaigoje buvo 10, 1959 pradžioje – 17, 1963 viduryje ir 1972 pabaigoje – 12 apylinkių. 1955 prie rajono prijungta panaikinto Žiežmarių rajono 7 apylinkės ir Žiežmariai; 1958 jie pertvarkyti į miesto tipo gyvenvietę. 1962 prie Kaišiadorių rajono prijungtos Prienų rajono 3 apylinkės. 1968, 1972, 1973, 1977 pakeistos rajono ribos. 1959 rajone buvo 44 700, 1970 – 41 600 gyventojų. 1995 vietoj Kaišiadorių rajono įsteigta Kaišiadorių rajono savivaldybė.
Kaišiadorių rajono savivaldybės žemėlapis
-Kaišiadorių rajonas