Kaišiadorių rajono savivaldybė

Kaišiadori rajòno savivaldýbė yra Lietuvos vidurinėje dalyje, Kauno apskrityje, tarp Kauno marių, Nemuno ir Neries.

Lent. Kaišiadorių rajono savivaldybė
Apskritis Kauno apskritis
Centras Kaišiadorys
Plotas 1087 km2
Seniūnijos 11 (Kaišiadorių apylinkės, Kaišiadorių miesto, Kruonio, Nemaitonių, Palomenės, Paparčių, Pravieniškių, Rumšiškių, Žaslių, Žiežmarių apylinkės, Žiežmarių miesto)
Gyventojai 29 526 (2020)
Gyventojų tankumas 31,7 žm./km2 (2020)
Miestai Kaišiadorys, Žiežmariai
Miesteliai Kruonis, Rumšiškės, Žasliai
Kaimai 401
Meras Vytenis Tomkus (nuo 2015)
Pašto indeksas 56121
Telefono kodas 8-346

Gamta ir saugomos teritorijos

Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos šiaurės vakarinę dalį užima Neries žemupio žemuma, pietrytinę – Dzūkų aukštumos Aukštadvario masyvas. Jame yra aukščiausia savivaldybės vieta – Vaitkūnų kalva (251 m). Sausio vidutinė temperatūra –5,1 °C, liepos 17,5 °C. Kritulių iškrinta 631 mm per metus. Darsūniškyje yra vandens matavimo stotis (atlieka ir meteorologinius stebėjimus). Šiaurės rytine riba teka Neris, per savivaldybės teritoriją – jos intakai Laukysta, Lomena, Žiežmara. Vakarine riba teka Nemunas, per savivaldybės teritoriją – jo intakai Lapainia, Strėva. 39 ežerai (didžiausi – Kalvių, Žaslių, Švenčiaus). 8 tvenkiniai, didžiausi – Kauno marios (apie 1/3 jų priklauso savivaldybei) ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės tvenkinys.

Dirvožemiai daugiausia balkšvažemiai (ypač savivaldybės pietuose) ir išplautžemiai, šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje dalyje yra palvažemių, rytinėje ir šiaurinėje dalyje – jauražemių, Neries ir Nemuno slėniuose – smėlžemių. Miškingumas 31,1 %. Didžiausi miškai – Pravieniškių‑Būdos, Strošiūnų, Kaukinės. 63 % visų medynų užima spygliuočiai (pušynai 38 %, eglynai 25 %). Mišriųjų miškų masyvus dažniausiai sudaro plačialapiai ir eglynai. Didžiausia pelkė – Palaraisčio. Kasamas žvyras, yra durpynų.

Savivaldybės teritorijoje yra Kauno marių regioninio parko ir Aukštadvario regioninio parko dalys, Lapainios botaninis, Būdos, Kaukinės botaniniai zoologiniai, Lomenos, Budelių, Strošiūnų kraštovaizdžio, Gabriliavos pedologinis draustiniai; savivaldybė dar 12 teritorijų paskelbė draustiniais. 4 botaniniai (Borų miško ir Rumšiškių miško pušys, J. Grigaliūno liepa, Žaslių guobos), 2 geologiniai (Totoriškių ir Kovaičių akmenys), hidrogeologinis (Darsūniškio mineralinis šaltinis), hidrografinis (Kaukinės ežeras Žiedelis) gamtos paminklai.

Ūkis

Savivaldybėje vyrauja medienos apdirbimo, baldų, statybinių medžiagų, maisto (mėsos, daugiausia paukštienos, perdirbimas) pramonė. Romato durpyne kasamos durpės. Daugiausia pramonės įmonių yra Kaišiadoryse. Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Prie Žiežmarių yra sodai, Aviliuose – Kaišiadorių dekoratyvinių augalų veislių tyrimo ir karantino stotis. Laukystos žuvų veislynas.

Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės tvenkinys

Susisiekimas

Per savivaldybės teritoriją eina Vilniaus–Kauno automobilių magistralė, Vilniaus–Kauno ir Kaišiadorių–Šiaulių geležinkeliai.

Sveikatos apsauga

Ligoninė, 5 pirminės sveikatos priežiūros centrai, greitosios medicinos pagalbos stotis, moters sveikatos, psichikos sveikatos, šeimos medicinos centrai, visuomenės sveikatos biuras.

Švietimas ir kultūra

4 gimnazijos ir 3 jos skyriai, progimnazija ir jos skyrius, 3 pagrindinės mokyklos ir mokykla–daugiafunkcis centras, muzikos, jaunimo ir suaugusiųjų, specialioji internatinė mokyklos, 2 darželiai‑mokyklos ir 3 jų skyriai, kūno kultūros ir sporto centras, 4 lopšeliai-darželiai, 12 bažnyčių, vienuolynas, 6 kultūros centrai, bibliotekos. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija. Turizmo ir informacijos centras. Kaišiadorių muziejus, Lietuvos liaudies buities muziejus; mokyklų muziejai.

Lietuvos liaudies buities muziejus

Gyventojai ir tautinė sudėtis

2011 surašymo duomenimis, lietuviai sudarė 94,7 %, rusai – 2,59 %, lenkai – 1,04 %, ukrainiečiai – 0,23 %, baltarusiai – 0,23 %, kiti – 1,13 %. 2001 Kaišiadorių rajono savivaldybėje buvo 37 600, 2011 – 34 540 gyventojų.

Istorija

1950 06 iš panaikintos Kaišiadorių apskrities 25 apylinkių sudarytas Kaišiadorių rajonas. Plotas buvo 632 km2. Centras ir rajono pavaldumo miestas – Kaišiadorys. 1950–53 priklausė Kauno sričiai. 1954 pabaigoje buvo 10, 1959 pradžioje – 17, 1963 viduryje ir 1972 pabaigoje – 12 apylinkių. 1955 prie rajono prijungta panaikinto Žiežmarių rajono 7 apylinkės ir Žiežmariai; 1958 jie pertvarkyti į miesto tipo gyvenvietę. 1962 prie Kaišiadorių rajono prijungtos Prienų rajono 3 apylinkės. 1968, 1972, 1973, 1977 pakeistos rajono ribos. 1959 rajone buvo 44 700, 1970 – 41 600 gyventojų. 1995 vietoj Kaišiadorių rajono įsteigta Kaišiadorių rajono savivaldybė.

Kaišiadorių rajono savivaldybės žemėlapis

-Kaišiadorių rajonas

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką