Kaišiadori vyskupijà, Lietuvos Katalikų Bažnyčios administracinis teritorinis vienetas.
Struktūra ir organizacijos
Priklauso Vilniaus metropolijai (nuo 1991). Plotas 6557 km2, apie 100 000 katalikų. Suskirstyta į 7 dekanatus (Alytaus, Birštono, Elektrėnų, Kaišiadorių, Merkinės, Molėtų, Širvintų), 68 parapijas. Dirba 47 dieceziniai kunigai (2021). Kaišiadoryse įsikūrusi kurija (vyskupijos administracinis centras), veikia kurijos vadovaujami pastoraciniai centrai – Katechetikos, Šeimos, Jaunimo, Caritas. Vyskupijoje įsikūrusios 3 moterų vienuolijos (Aušros Vartų Marijos ir Šv. Teresėlės Seserų karmeličių kongregacija Krikštėnuose, Betliejaus Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir šv. Brunono seserų kongregacija Paparčiuose bei Kristaus Karaliaus merginų diakonių kongregacija Kernavėje), vyskupijos kurijoje ir centruose dirba seserys iš kitų vienuolijų.
Kaišiadorių vyskupijos žemėlapis
Istorija
Įsteigta 1926 įkūrus Lietuvos bažnytinę provinciją (popiežiaus Pijaus XI bulė Lituanorum gente) iš Vilniaus vyskupijos dalies, likusios Lietuvos pusėje Vilniaus kraštą užėmus Lenkijai, ir Žemaičių vyskupijos dalies. Pirmasis vyskupas – J. Kukta (visi vyskupai ir valdytojai nurodyti lentelėje). 1928 buvo įsteigta Kaišiadorių vyskupijos katedros kapitula. 1933 pastatyti kurijos namai, 1936 – katedra (pertvarkyta iš statomos parapinės bažnyčios). 1936 įvyko pirmasis sinodas, kuris apibrėžė kunigų pareigas, sakramentų teikimo normas, nustatė bažnytinių materialinių vertybių administravimo tvarką ir kita.1940–41 sovietų okupacinės valdžios buvo apribota ar sustabdyta bažnytinių institucijų veikla, uždarytos religinės organizacijos ir draugijos, nacionalizuotas jų turtas, mokyklose uždrausta dėstyti tikybą. Prieš kunigus imtasi represijų – kunigas V. Mironas buvo ištremtas, 4 vyskupijos kunigai pasitraukė į Vakarus, 6 – V. Balčius, J. Daugėla, A. Juknevičius, M. Lajauskas, V. Mazurkevičius, K. Paulavičius – nužudyti besitraukiančios SSRS kariuomenės.
Kristaus Atsimainymo katedra Kaišiadoryse (baigta 1932, manoma, architektas V. Michnevičius; priekyje – T. Matulionio paminklas, 1999, skulptorius V. Žuklys, architektas S. Petrauskas)
Daugelis suvaržymų išliko ir per II pasaulinį karą. 1944 į Vakarus pasitraukė 7, 1945–58 buvo suimti ar ištremti 35 kunigai (B. Bulika, J. Jonys, Č. Kavaliauskas, S. Kiškis, J. Matulaitis-Labukas, Z. Neciunskas, M. M. Petkevičius ir kiti), 1945 nužudytas kunigas J. Tutinas, kunigas J. Kazlauskas mirė nuo sužeidimų, kiti patyrė represijas ir žuvo lageriuose po II pasaulinio karo (Z. Baužys, D. Linartas, P. Liutkus, V. Mironas, J. Rakickas MIC, A. Staševičius.
1946 suimtas ir įkalintas vyskupas T. Matulionis. Nacionalizuota daug bažnytinių pastatų, tarp jų – kurija. Sovietų valdžios sprendimu 1949 kurija buvo perkelta į Kauną, vėliau – į Vievį. 1978 vyskupijos valdytojo J. Andrikonio pastangomis kurija vėl įsikūrė Kaišiadoryse. 1957 Birštone vyskupu slapta konsekruotas V. Sladkevičius ir paskirtas Kaišiadorių vyskupo pagalbininku, bet sovietų valdžia neleido vyskupams valdyti Kaišiadorių vyskupijos (V. Sladkevičius ištremtas į Nemunėlio Radviliškį, T. Matulionis – į Šeduvą). 1982 leista grįžti vyskupui V. Sladkevičiui.
Prasidėjus atgimimui 1989 pradėtas grąžinti sovietų valdžios nacionalizuoti - išlikę pastatai, leista dėstyti tikybą mokyklose, buvo atkuriamos ir steigiamos naujos bažnytinės institucijos. Pastatytos naujos bažnyčios (Elektrėnuose, Senoje Varėnoje, Ryliškėse, Kiaukliuose, Dubingiuose).
Kaišiadorių vyskupijoje dirbo žymesni kunigai: T. Brazys, Č. Kavaliauskas, S. Kiškis, J. Mintaučkis, V. Mironas, A. Petrulis, N. Švogžlys-Milžinas ir kiti, išeivijoje – P. Gaida‑Gaidamavičius, P. Celiešius, M. Mankeliūnas, I. Urbonavičius, P. Bačinskas ir kiti.
Piligrimystės vietos, šventieji globėjai
Pagrindinė piligrimystės vieta – Pivašiūnai; bažnyčioje gerbiamas stebuklingas Dievo Motinos Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslas (1988 vainikuotas popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis popiežiškomis karūnomis), švenčiami Žolinės atlaidai. Kaišiadorių vyskupijos globėjas – šv. Juozapas.
2017 paskelbtas palaimintuoju kankiniu buvęs Kaišiadorių vyskupas T. Matulionis (beatifikacijos bylą parengė Kaišiadorių vyskupija). Jo palaikai (relikvija) išstatyta viešam pagerbimui Kaišiadorių katedroje.
1
720