kalb kontãktai, kalbų sąveika, atsirandanti dėl kalbų bendruomenių ar pavienių asmenų bendravimo. Kontaktų rezultatas – vienos kalbos poveikis kitai (vienas šių rezultatų, dažniausiai leksikos lygmeniu, – kalbų skolinimasis). Intensyviau bendraujant, ypač ištisoms kalbų bendruomenėms, dvi ar kelios kalbos imamos vartoti pakaitomis, jų nariai tampa dvikalbiais (dvikalbystė) arba daugiakalbiais (daugiakalbystė); dėl nelygių socialinių aplinkybių tai gali būti būdinga tik vienos kalbos bendruomenės nariams. Pakaitomis vartojamos kabos veikia viena kitą bet kuriuo, kartais ir visais (priklauso nuo kalbų giminiškumo), kalbos lygmenimis (interferencija). Ilgainiui gali įvykti konvergencija ir susiformuoti kalbų sąjunga (pvz., Balkanų kalbų sąjunga – turkų kalba taip smarkiai paveikė albanų, bulgarų, graikų ir kitas tos teritorijos nekontaktuojančias kalbas, kad jos įgijo bendrų bruožų). Po didelių visuomenės pasikeitimų (užkariavimų, epidemijų, migracijos, valdžios perversmų ir kito) arba kalbos kontaktams, ypač nelygiaverčiams, trunkant ilgai, kalbos gali pasikeisti arba viena kuri jų išnykti; anksčiau buvusios pagrindinės ir išnykusios vietos kalbos pėdsakai kitoje kalboje vadinami substratu, atėjūnų kalbos poveikis vietos kalbai – superstratu, kalbai praradus anksčiau turėtą įtaką lieka jos adstratas. Kalbos gali daryti viena kitai įtaką ir nebendraujant jų bendruomenėms (pvz., anglų kalba nuo 20 a. pabaigos). Iš nelygiavertės dvikalbystės gali susidaryti nauja kalba, kuri niekieno iš ją vartojančių nėra gimtoji – vadinamasis pidžinas. Kalbų kontaktai neatsiejami nuo kultūrų kontaktų.
2168