kalb mišmas, tam tikras kalbų kitimo procesas, prasidedantis esant labai intensyviems kalbų kontaktams ir absoliučiai daugumai kalbos bendruomenės narių tapus dvikalbiams. Gali kontaktuoti 3 ar daugiau kalbų. Bendruomenės nariai dažniausiai labai gerai moka kontaktuojančias kalbas, kartais jos jiems yra gimtosios (tėvo ir motinos); tuo kalbų mišimas skiriasi nuo susikurtos supaprastintos tarpusavio bendravimo kalbos pidžino ir kreolinių kalbų. Kalbų mišimui būtina intensyvi kodų kaita. Sumišusių kalbų pavyzdys – spanglišų (Spanglish) kalba, atsiradusi susimaišius ispanų ir anglų kalboms, vutunų (Wutunhua) – kinų ir tibetiečių, jenichų (Yeniche) – vokiečių, rumunų kalboms ir jidiš. Jos skirtinos nuo smarkiai kitų kalbų paveiktų kalbų, pvz., germišų (Germish) kalbos, – taip vadinama kalba (ima panėšėti į anglų) tų vokiečių, kurie nevengia gausybės svetimybių visais kalbos lygmenimis, činglišų (Chinglish) kalbos – labai sudarkytos anglų kalbos, dažniausiai vartojamos Kinijoje.

2168

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką