Kasakáuskis Kalikstas (lenkiškai Kalixt Kossakowski) apie 1792Didkiemis 1866 06 06Akmenė, Lietuvos katalikų kunigas, kalbininkas, vertėjas. Teol. dr. (1831). 1814–18 mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje Varniuose, 1826–31 – Vyriausiojoje dvasinėje seminarijoje prie Vilniaus universiteto. 1818 įšventintas kunigu. Iki 1825 vikaras Salantuose, 1831–34 Kaltinėnų klebonas. 1834–38 dirbo Žemaičių vyskupijos kurijoje; prelatas (1834), oficiolas (1835–38). Nuo 1838 Akmenės klebonas. Svarbiausią veikalą – lietuvių kalbos gramatiką Kałbrieda leźuwio źiamaytiszko (Grammatyka języka żmudzkiego 1832) – skyrė žemaičiams ir aukštaičiams (ją siekė nukonkuruoti rankraštinė S. Groso gramatika vien žemaičiams). Parašė ir išvertė blaivybei ir religingumui ugdyti skirtų knygelių (1859, 1861, 1862, 1864, 1869). Išliko M. Valančiaus Žemaičių vyskupystės recenzijos apmatų juodraščiai (1848–63, išspausdinta 2001). K. Kasakauskio vėlesnių tekstų kalba jau sužemaitinta (gramatikoje rašoma wiênas ‘vienas’, vėliau – winus ‘vienus’; wanduo ‘vanduo’ – wandu; bukit ‘būkit’ – bukiet). Derinosi prie tuo metu Žemaičių vyskupijoje vyravusių pažiūrų į bendrinę kalbą: ankstyvuoju veiklos laikotarpiu – prie vyskupo J. A. Giedraičio siūlytų vakarų aukštaičių rašomųjų normų, vėliau prie vyskupo M. Valančiaus aplinkoje kurtų žemaitiškų tekstų.
L: G. Subačius Kalikstas Kasakauskis: Lietuvių bendrinės kalbos konjunktūra Vilnius 2001.
1149