Kaliningrãdo srits (Kaliningradskaja oblast), Karaliáučiaus Krãštas, yra Rusijos Federacijos vakaruose. Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Lietuva, pietuose – su Lenkija. Vakaruose prieina prie Baltijos jūros. Plotas 15 100 km2. 955 300 gyventojų (2002); gyvena rusai (78,1 %), baltarusiai (7,7 %), ukrainiečiai (7,4 %), lietuviai (1,5 %), armėnai (0,8 %), vokiečiai (0,6 %), lenkai (0,5 %). Centras – Karaliaučius (Kaliningradas; 416 300 gyventojų, 2003). Kiti didžiausi miestai (tūkstančiais gyventojų, 2001): Įsrutis (Čiarniachovskas; 43,8), Tilžė (Sovetskas; 43,1), Ylava (Bagrationovskas; 31,4), Gumbinė (Gusevas; 27,8), Cimerbudė (Svetlas; 21,7). Miesto gyventojų 77,6 % (2002). Kaliningrado sritis suskirstyta į 13 rajonų.

Šiaurės vakaruose yra Kuršių marios ir Kuršių nerijos pietinė dalis, pietvakariuose – Aismarės ir Aismarių nerijos šiaurinė dalis, pietryčiuose – Baltijos aukštumų dalis (iki 230 m aukščio), šiaurėje – Nemuno žemuma. Pajūryje yra polderių. Klimatas vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra nuo –3 °C iki –5 °C, liepos 15–17 °C. Per metus iškrinta apie 700 mm kritulių. Didžiausios upės: Prieglius, jo intakas Alna, Nemunas, Šešupė. Srityje yra Vištyčio ežero didžiausia dalis (kita dalis priklauso Lietuvai). Miškai užima apie 15 % Kaliningrado srities teritorijos. Kuršių nerijos nacionalinio parko dalis (kita dalis Lietuvoje).

Kaliningrado sritis. Baltijos jūros pakrantė

Kaliningrado sritis. Kuršių nerija

Kaliningrado sritis. Palvininkai (gintaro kasykla)

Srityje gaunama nafta (Baltijos jūros šelfe ir sausumoje), kasama gintaras (apie 90 % išžvalgytų pasaulio gintaro išteklių), durpės. Yra rusvųjų anglių, akmens druskos telkinių. 1996 įkurta specialioji ekonominė zona. Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos – mašinų, metalo apdirbimo, plaušienos ir popieriaus, maisto (daugiausia žuvų) pramonė. Yra statybinių medžiagų, lengvosios pramonės įmonių; Palvininkuose (Jantarnyj) – gintaro kombinatas. Dirbamoji žemė užima apie 48 % Kaliningrado srities teritorijos; auginama daugiausia pašariniai augalai, javai (rugiai, kviečiai, miežiai, avižos), bulvės ir daržovės. Bioprodukcinio ūkio svarbiausia šaka – gyvulininkystė; veisiama daugiausia galvijai, kiaulės, naminiai paukščiai. Žvėrininkystė. Žvejyba. Plentų yra 7,4 tūkst. km (iš jų – 6,8 tūkst. km su kieta danga), geležinkelių (pervežama apie 90 % krovinių) – 756 km; jie jungia Karaliaučių su Maskva, Sankt Peterburgu, Gdansku, Berlynu. Laivuojamas Nemunas, Prieglius. Prekybos didžiausi uostai – Karaliaučius, Ylava, žvejybos – Karaliaučius, Naujieji Kuršiai (Pionerskij), upių – Karaliaučius, Tilžė. Karaliaučiaus tarptautinis (nuo 1992) oro uostas (Chrabrovo). Kurortai: Rūsiai (Svetlogorskas), Krantas (Zelenogradskas), Naujieji Kuršiai bei Otradnojės gyvenvietė.

Švietimas

2005 veikė 285 ikimokyklinės įstaigos, 277 bendrojo lavinimo mokyklos (iš jų 9 gimnazijos, 12 licėjų, 4 specializuotos ir 6 specialiosios mokyklos; jas lankė 103 700 mokinių), 12 profesinių mokyklų, 9 profesiniai licėjai, 11 valstybinių ir 10 privačių vidurinių ir profesinių mokyklų (24 200 mokinių). Veikia 4 valstybinės (Kaliningrado universitetas, Kaliningrado technikos universitetas ir Baltijos jūreivininkystės akademija, Kaliningrado teisės institutas), 8 privačios aukštosios mokyklos, iš viso apie 20 000 studentų, 1500 dėstytojų. Mokslo tiriamieji darbai atliekami universitetuose ir kitose aukštosiose mokyklose ir mokslo įstaigose. Yra 77 bibliotekos. Istorijos ir dailės (su Skulptūrų parku ir Tolminkiemyje K. Donelaičio memorialiniu muziejumi), Pasaulinio vandenyno, Gintaro muziejai, Dailės galerija (visi Karaliaučiuje). 2005 Kaliningrado srityje veikė 4 lietuviškos klasės, 2 sekmadieninės mokyklos, 24 lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvai, iš viso lankė 985 mokiniai.

Kaliningrado srities istorija

Kaliningrado srities lietuviai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką