kalio trąšos

kãlio tršos, mineralinės medžiagos, turinčios augalų mitybai būtino ir prieinamo kalio. Pagrindinis kalio trąšų šaltinis – gamtinių druskų telkiniai; svarbiausios kalio trąšų žaliavos yra silvinitas, karnalitas, kainitas, polihalitas. Didžiausi kalio trąšų žaliavų telkiniai – prie Solikamsko ir Salihorsko. Kalio trąšos skirstomos į koncentruotąsias, turinčias 40–60 % kalio (skaičiuojant K₂O), ir natūraliąsias, turinčias apie 10 % kalio. Koncentruotosios kalio trąšos: kalio chloridas, kalio sulfatas, kalio ir magnio sulfatas, kalio karbonatas, kalio nitratas, kalio druska (kalio chlorido ir smulkiai sumalto silvinito arba kainito mišinys), kalio ir magnio koncentratas, kalio elektrolitas (karnalito perdirbimo produktas). Kalio yra medienos pelenuose (apie 14 %), cemento dulkėse (apie 15 %). Kalio trąšos dažniausiai į dirvą beriamos su fosforo arba azoto ir fosforo trąšomis. Efektyviausiai veikia durpiniuose, mažo kalingumo priesmėlio ir lengvo priemolio dirvožemiuose. Visos kalio trąšos, išskyrus kalio metafosfatą, tirpsta vandenyje, bet neišplaunamos, nes dirvožemis jas gerai sugeria. Kalio trąšos barstomos rudenį iki įšalimo arba anksti pavasarį, nutirpus sniegui ir nubėgus paviršiaus vandeniui. Kalio trąšas baigiama barstyti 2–3 savaitės iki sėjos, kad iš dirvožemio spėtų išsiplauti chloras. Kalio trąšos, išskyrus pelenus, kalio karbonatą ir cemento dulkes, yra rūgščios (rūgštumas 2,8 karto mažesnis už amonio trąšų). Tręšiant jomis nuolat ir be kalkių priedo didėja dirvožemio rūgštumas, nes iš jo išplaunamas kalcis. Ypač daug kalcio išplaunama naudojant neapdirbtas žaliavines kalio trąšas. Bulvės, linai, pomidorai, tabakas tręšiami bechlorėmis kalio trąšomis, pvz., kalio sulfatu, kalio ir magnio koncentratu, kalio ir magnio sulfatu, kalio karbonatu, pelenais. Kalio trąšomis dažniausiai tręšiama pievos ir ganyklos, įrengtos durpynuose, pašariniai ir cukriniai runkeliai, kukurūzai, bulvės, daugiametės žolės, linai, ganyklos mineraliniuose dirvožemiuose. Kalio trąšų daugiau reikia mažo kalingumo dirvožemiams, ypač kai gausiai tręšiama mineralinėmis azoto bei fosforo trąšomis ir netręšiama mėšlu. Pirmasis didelis kalio druskų telkinys buvo rastas 19 a. 5 dešimtmetyje prie Strassfurto (Vokietija); vėliau tokių telkinių rasta Prancūzijoje, Kanadoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose šalyse. 19 a. viduryje pramonė pradėjo gaminti kalio chloridą, kalio sulfatą ir kitas kalio trąšas. Į Lietuvą kalio trąšos įvežamos.

877

-trąšos