Kalisz (Kãlišas), miestas Lenkijos vidurinėje dalyje, Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, į pietryčius nuo Poznanės. Turi apskrities teises.

Kalisz

101 000 gyventojų (2018).

Kaliszas įsikūręs prie Prosnos upės (Wartos intakas). Per Kaliszą eina Varšuvos–Vroclavo geležinkelis; plentai į Lodzę, Poznanę, Vroclavą. Tekstilės (užuolaidų, nėrinių, vilnonių, šilkinių audinių, trikotažo), maisto (didžiausios Lenkijoje maisto koncentratų gamybos įmonės Winiary‑Nestle; konditerijos, mėsos, pieno, gaiviųjų gėrimų), chemijos pramonė, statybinių medžiagų, transporto priemonių (lėktuvų ir jų variklių, kitos įrangos, sklandytuvų, automobilių dalių), komunalinės įrangos, fortepijonų, pianinų gamyba.

Aukštoji specialioji mokykla, Poznanės universiteto, ekonomikos akademijos, aukštosios politechnikos mokyklos filialai, užsienio kalbų mokytojų kolegija, kunigų seminarija. Teatras, filharmonija, simfoninis orkestras. Kaliszo žemės muziejus. Vyksta tarptautiniai džiazo pianistų, mušamųjų instrumentų muzikos festivaliai, tarptautiniai sporto renginiai.

2271

Architektūra

Miesto sienos liekanos (14 a. vidurys) su bokštu (17 amžius). Laterano kanauninkų vienuolyno ansamblis: Šv. Mykolo bažnyčia (apie 1253 pastatyta gotikos stiliaus, 1612 perstatyta baroko stiliumi, architektas A. Fontana) su neogotikiniu bokštu (1876, architektas F. Tournelle’is), gotikinis vienuolyno pastatas (1448, perstatytas 1539 ir 1882). Pranciškonų vienuolyno ansamblis: ankstyvosios gotikos Šv. Stanislovo Vyskupo bažnyčia (apie 1266, perstatyta 1599–1632, manoma, architektas A. Fontana), manierizmo stiliaus varpinė (1640) ir barokinis vienuolyno pastatas (1640–80, perstatytas 1730). Buvusio bernardinų (dabar jėzuitų) vėlyvojo renesanso stiliaus vienuolyno ir Švč. Mergelės Marijos Aplankymo bažnyčios ansamblis (1594–1607, perstatytas 18 a. antroje pusėje). Jėzuitų vienuolyno ansamblis: ankstyvojo baroko Šv. Stanislovo ir Vaitiekaus bažnyčia (1595, architektai J. M. Bernardoni, A. Fontana), Arkivyskupo rūmų ir kolegijos pastatas (1825), bendrabučio ir mokyklos pastatas (17 a., 1797 perstatyta klasicizmo stiliumi, manoma, architektas D. Gilly). Barokiniai nazaretiečių vienuolynas (1665–73, atstatytas 1919–36), Šv. Jono Nepomuko kapinių koplyčia (1717–36), Šv. Juozapo ir Petro bažnyčia (1731, architektas M. Osieckis). Klasicistiniai karininkų mokyklos (1820), Tribunolo (1824, abiejų architektas S. Szpilowskis) rūmai, neorenesansinis kalėjimas (1844, architektai H. Marconi, F. Tournelle’is). Tiltas per Prosną (1825, architektas F. Reinsteinas).

2271

Istorija

2 a. viduryje Klaudijo Ptolemajo minimas prekybos punktas Kalisija (Calisia). 11 a. pastatyta medinė bažnyčia (pirmoji). 12 a. apsigyveno žydai. Iki 1268 gavo miesto teises. 1264 Kalisze kunigaikštis Boleslovas II Pamaldusis miesto žydams paskelbė privilegiją (Kaliszo privilegija).

13 a. tapo kunigaikštystės sostine. 1343 Kalisze Lenkija sudarė taiką su Vokiečių ordinu. 14 a.–17 a. pirmoje pusėje Kaliszas labai plėtėsi. 16 a. tapo protestantizmo centru. 1585–1773 čia veikė jėzuitų kolegija.

17 a. viduryje–18 a. pirmoje pusėje smuko, ypač dėl karų su Švedija. 18 a. pabaigoje atsigavo. Nuo 1793 priklausė Prūsijai, 1807–15 Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 Rusijai (Lenkijos karalystei). Nuo 1837 vaivadijos centras. 1867–1918 gubernijos centras. 19 a. antroje pusėje pradėjo plėtotis. 1896 per Kaliszą nutiestas geležinkelis. I pasaulinio karo pradžioje (1914) apgriautas. 1918–39 vienas ekonomiškai stipresnių Didžiosios Lenkijos miestų. 1939 09 okupuotas Vokietijos ir prijungtas prie Reicho. 1941–42 veikė getas. 1975–98 vaivadijos centras.

2271

-Calisia; -Kalisija

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką