Kalniškės mūšis

Kálniškės mšis, Lietuvos partizanų mūšis su NKVD kariuomene. Vienas didžiausių per Lietuvos partizaninį karą (1944–53).

Vyko 1945 05 16 (kitais duomenimis, 05 16–17) Kalniškės miške, prie Krosnos (Simno vlsč., Alytaus apskr.). 4 būrių partizanų kuopa (apie 80–120 žm.), vadovaujama J. Neifaltos (slapyvardis Lakūnas), kovėsi su NKVD kariuomenės 220 pasienio pulko (vadas – majoras K. Jacenka) padaliniais. Kareiviams apsupus mišką partizanai aukštoje kalvoje užėmė gynybos pozicijas. Kareiviai iš pradžių surengė psichologinę ataką, puldami stati ir šaukdami pasiduoti, bet partizanų ugnies buvo nutildyti. Mūšis truko nuo 12 iki 20 valandos. Partizanai, apšaudomi iš minosvaidžių, puolami šarvuočių, žvalgomi lėktuvų, visus puolimus atrėmė. Vakare, baigiantis šaudmenims, dalis partizanų prasiveržė iš apsupimo.

Žuvo 44 partizanai (ir narsiai kovojusi vado žmona A. Griškonytė‑Neifaltienė, slapyvardžiu Pušelė), kareivių, partizanų duomenimis, – apie 120, pasak J. Lukšos (slapyvardis Daumantas) – apie 400. Pagal K. Jacenkos ataskaitą, buvo nukauti arba sužeisti 62, paimti į nelaisvę 9 partizanai; kareivių žuvę 4, sužeisti – 7. Kareiviams atiteko minosvaidis, 4 sunkieji ir 6 lengvieji kulkosvaidžiai, 45 šautuvai, 2 automatai, 48 granatos, 2 radijo imtuvai, rašomoji mašinėlė, 5 arkliai, 3 vežimai ir kitas turtas.

paminklas Kalniškės mūšio vietoje (skulptorius J. Nevulis, 1991)

Kalniškės mūšio minėjimas šio mūšio vietoje (2015 05 16)

Partizanų kūnai buvo suguldyti Simno aikštėje, vėliau užkasti prie Simno ežero. Žinia apie šį mūšį ir partizanų narsą paplito visoje Lietuvoje, buvo sukurta dainų, legendų. 1990 partizanų palaikai perlaidoti Simno kapinėse, mūšio vietoje 1991 pastatytas paminklas.

-Kalniškės kautynės

111

2827

1248