kaln slnių vjai, kalnuotų sričių vietiniai vėjai. Pagal susidarymo priežastis skirstomi į kelias grupes. Šlaitų vėjams (dar vadinami kalnų brizu) būdingas paros ciklas: naktį atšalęs oras iš šlaitų ir slėnių viršaus leidžiasi žemyn (greitis apie 2 m/s), dieną įšilęs oras kyla aukštyn (3–5 m/s); maždaug 1,5 km aukštyje pučia priešingos krypties vėjai, sudarydami slėnyje uždarą cirkuliaciją. Katabatiniai ledynų vėjai nuo apledėjusių viršūnių ir šlaitų pučia žemyn visą parą arba kelias paras (bora); Antarktidoje tokie vėjai pučia iš vidurinės dalies pakrančių link. Kai makrogradientinio oro srauto ir katabatinio vėjo kryptys sutampa, vėjo greitis siekia 40–60 m/s. Kalnų slėnių vėjai, kurie keičia kryptį vidurdienį, susidaro dienovidinių krypties slėniuose, kai saulė iš pradžių įšildo vakarinį šlaitą, paskui – rytinį. Nepastovios krypties daubų vėjai susidaro saulei iš eilės įšildant daubos šlaitus. Kompensaciniai vėjai pučia nuo kalnynų į lygumas; oras srūva kalnų šlaitais žemyn į lygumą, o nutekėjusį orą kompensuoja oro srautai iš laisvosios atmosferos; šie vėjai dažniausiai būna karšti ir sausi (pvz., garmsilis).
1163