kalpõkas (lenk. kołpak < turk. kalpak), aukšta, į apačią platėjanti arba cilindro formos avies kailio kepurė. 16 amžiuje kalpokas buvo paplitęs visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje; siūtas iš avikailio ir brangių medžiagų. Dažniausiai nešiotas juodo aksomo, apsiūtas kiaunės kailiu (kainavo dvi kapas lietuviškų grašių), ar žalios gelumbės su lapės kailiu (kainavo 40 grašių). Lietuvoje kalpokas nešiotas ir kaip skiriamasis tautinis ženklas per 1830–1831 ir 1863–1864 sukilimus; juos nešioję žmonės caro valdžios buvo persekiojami.
kalpokas (16 amžiaus antra pusė)
1511