Katanėnai, miestelis Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, 10 km į šiaurę nuo Švenčionėlių, prie Utenos–Švenčionėlių geležinkelio; seniūnijos ir parapijos centras. 284 gyventojai (2005). Kaltanėnai įsikūrę prie Žeimenų ežero, abipus Žeimenos upės. Plentai į Uteną, Ignaliną, Švenčionėlius, Molėtus. Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčia. Paštas, ambulatorija, pagrindinė mokykla, biblioteka. Kryžius (pastatytas 2004) Kaltanėnų valsčiaus kovotojams (palaidoti keli Lietuvos partizanai). Kaltanėnų ąžuolas – gamtos paminklas. Prie miestelio, Degutinės miške, yra 6 pilkapiai; sampilai 10–18 m skersmens, 0,6–1,5 m aukščio (jų forma būdinga 9–12 amžiui). Kaltanėnai priklauso Aukštaitijos nacionaliniam parkui.

Kaltanėnai

Architektūra

Linijinio plano miestelio senoji dalis (Žeimenos upės dešinysis krantas) susiklostė 16 a.–20 a. 4 dešimtmečio pabaigoje.

Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčia Kaltanėnuose (1909, architektas A. Filipovičius‑Dubovikas)

Neogotikinėje vienbokštėje Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčioje (1909, architektas A. Filipovičius‑Dubovikas) yra 2 vertingi vėlyvojo baroko altoriai (abu 18 a.; manoma, perkelti iš 1740–67 statytos bažnyčios). 19 a. pirmos pusės–20 a. pirmos pusės dvaro sodyboje išliko medinis dviaukštis svirnas (apie 1838; turi klasicizmo bruožų), parko fragmentų (įkurtas 19 amžiuje).

Kaltanėnų dvaro svirnas (apie 1838)

2271

Istorija

Istorijos šaltiniuose minimi nuo 15 a. 4 dešimtmečio (Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis Kaltanėnus padovanojo didikams Narbutams). 1512 minimas Kaltanėnų dvaras, 17 a. pradžioje – miestelis. 1633 pastatyta bažnyčia, įkurtas pranciškonų vienuolynas (uždarytas 1832); 1797–1804 prie jo veikė apskrities, nuo 1804 pradinė mokykla. Per 1654–67 karą bažnyčia sudegė, 1696 atstatyta. 1740–67 pastatyta nauja medinė bažnyčia su aštuonkampe varpine. 19 a. antroje pusėje Kaltanėnai garsėjo galvijų ir arklių turgumi. 1861–1950 buvo valsčiaus centras. Draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimą Kaltanėnuose organizavo kunigas J. Burba (mirė ir palaidotas Kaltanėnuose), knygnešius rėmė ir slaptą lietuvišką mokyklą įkūrė K. Baužys. 1905 vyko anticarinės demonstracijos. 1920–39 Kaltanėnai priklausė Lenkijai. Jos valdžia 1922 uždarė Ryto draugijos mokyklą, varžė lietuvių kunigų veiklą. 1922 Kaltanėnų gyventojai lietuviai boikotavo vadinamosios Vidurio Lietuvos seimo, 1928 – Lenkijos seimo rinkimus. Lietuvišką kultūrinę veiklą plėtojo Ryto draugijos (nuo 1936), Lietuvių šv. Kazimiero draugijos skyriai. Sovietų okupacijos metais (po II pasaulinio karo) Kaltanėnų apylinkėse veikė Vytauto apygardos Tigro rinktinės partizanai, Kaltanėnai buvo (nuo 1950) apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 2012 patvirtintas Kaltanėnų herbas.

1738 miestelyje gyveno 18, 1795 – 24 šeimos, 1897 buvo 202, 1929 – 229, 1959 – 357, 1979 – 288, 1989 – 282, 2001 – 282 gyventojai.

A. Miškinis Kaltanėnai / Lietuvos TSR urbanistikos paminklai t. 6 Vilnius 1983.

972

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką