kalvinzmas, J. Kalvino mokymo pagrindu atsiradusių teologinių sistemų bendras pavadinimas.
Doktrina
Kalvinizmo teologija pabrėžia Dievo suverenumą ir garbę, besąlygę Dievo malonę (tikintieji išrenkami ne dėl jų nuopelnų), Šv. Raštą laiko svarbiausia priemone pažinti Dievą ir aukščiausiu autoritetu, pripažįsta mokymą apie dvigubą predestinaciją (Dievo iš anksto nulemtą žmonių išganymą arba pasmerkimą), atmeta Jėzaus Kristaus kūnišką buvimą Eucharistijoje. Svarbiausi kalvinizmo tikėjimo išpažinimai – Heidelbergo katekizmas (1563) ir Westminsterio išpažinimas (1647). Kalvinizmo ekleziologijai būdinga presbiterinė sinodinė (Evangelikų Reformatų Bažnyčia) ir kongregacinė struktūra.Kalvinizmo teologijos doktriną priėmė Europos ir Šiaurės Amerikos Evangelikų Reformatų Bažnyčios bei presbiterionų Bažnyčios, Anglijos puritonai (puritonizmas).
Jono Kalvino veikalo Krikščionių tikėjimo išdėstymas (Institutio christianae religionis 1559 leidimo pirmas puslapis)
Kalvinizmo raida
Sąvoką pirmieji pavartojo 16 a. M. Liuterio sekėjai, kurie polemizavo su U. Zwinglio ir J. Kalvino šalininkais dėl Šventosios Vakarienės ir kristologijos klausimų. Po 1564 T. Beza, remdamasis Aristotelio filosofija, susistemino evangelikų reformatų mokymą ir sukūrė pagrindą kalvinistinei scholastikai; vėliau ją Šveicarijoje išplėtojo F. Turrettinas (1623–87), Olandijoje – F. Gomarusas (1563–1641) ir G. Voetius (1588–1676). Prancūzų filosofas P. Ramas sukūrė savo teologinę sistemą, kuri turėjo įtakos vokiečių (J. Piscatoras, 1546–1625), prancūzų (M. Amyraut, 1596–1664), olandų (J. Arminius, 1560–1609) evangelikų reformatų, Anglijos ir Šiaurės Amerikos puritonų teologams (puritonizmas). 1610 J. Arminijaus (1560–1609) sekėjai (arminijonai) suformulavo savo teologines nuostatas ir pateikė jas kaip remonstranciją – predestinacijos ir laisvos valios teorijos pakeitimą. Dordrechto sinodas (1618–19) ją atmetė ir ortodoksinį kalvinizmo mokymą suformulavo 5 punktais: apie visišką žmogaus sugedimą; besąlygį Dievo išrinkimą; ribotą atpirkimą (Jėzus Kristus mirė tik už išrinktuosius); neatmetamą malonę; šventųjų išlaikymą tikėjime.
Reformacijos siena (fragmentas, paminklai iš kairės G. Farellis, J. Kalvinas, T. Beza, J. Knoxas, pastatyta 1909, Ženeva)
Žymiausi kalvinizmo teologai
Žymiausi kalvinizmo teologai: J. Knoxas, T. Cartwrightas (1535–1603), W. Perkinsas (1558–1602), J. Owenas (1616–83), J. Edwardsas (1703–58), Ch. Hodge’as (1797–1878), A. A. Hodge’as (1823–86), B. B. Warfieldas (1851–1921), J. Greshamas Machenas (1881–1937), L. Berkhofas (1873–1957), C. Van Tilis (1885–1987), A. Kuyperis (1837–1920), H. Bavinckas (1854–1921).
Žymiausi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalvinistai – A. Volanas ir A. Rasijus.
Kalvinizmo įtaka
Kalvinizmas turėjo įtakos kongregacionistams, Anglikonų Bažnyčiai, daliai baptistų ir metodistų. Kalvinizmas paskatino kapitalizmo (M. Weberio ir R. H. Tawney tezės) formavimąsi, turėjo įtakos naujųjų laikų mokslui (F. Baconas) ir kultūrai, prisidėjo prie Vakarų visuomenės demokratizacijos ir individualizacijos.
473