kamerinė muzika

kamernė mùzika, pasaulietinė vokalinė ir instrumentinė muzika, pagal atlikėjų sudėtį ir kompozicinę techniką skirta atlikti nedidelėje (kamerinėje) erdvėje.

Bendra apžvalga

Kamerinei muzikai priskiriami visi solo kūriniai (atliekami 1 instrumento), kūriniai vokaliniams ir 2–10 atlikėjų instrumentiniams ansambliams: duetams (duo), tercetams (trio), kvartetams, kvintetams, sekstetams, septetams, oktetams, nonetams, decimetams, dažnai su instrumento (fortepijono) akompanimentu. Kamerinei muzikai priskiriami ir kameriniai stambiųjų žanrų vediniai (kamerinė opera, kamerinė simfonija), pasižymintys mažesne nei įprasta atlikėjų sudėtimi ir kameriniu stiliumi.

Raida

Apie 1550 atsiradęs kamerinės muzikos terminas pirmiausia vartotas muzikai apibrėžti ne pagal ansamblio dydį, bet pagal atlikimo vietą – rūmų kambarį (itališkai camera). Buvo skiriama kamerinė, bažnytinė ir operinė muzika. Iki 18 a. kamerine muzika daugiausia vadinta vokalinė pasaulietinė muzika. Vėliau kamerinės muzikos sąvoka išsiplėtė apimdama ir įvairių sudėčių instrumentinę muziką. 18 a. pabaigoje kamerinė muzika pradėta laikyti priešingybe koncertinei muzikai (t. y. orkestro ir choro muzikai). 19 a. kamerinė muzika įsigalėjo kaip privataus, namų muzikavimo kultūra. 20 a. kamerinės muzikos koncertus pradėta rengti ir didelėse salėse. Kamerinės ir koncertinės muzikos skirtumai susiklostė jau F. J. Haydno laikais. Dažniausiai instrumentinei kamerinei muzikai būdinga sonatos forma, sonatos ciklas (ypač styginių kvartete), visų balsų lygiareikšmiškumas.

Kamerinė muzika Lietuvoje

Lietuvoje pirmieji kamerinės muzikos kūriniai – Kazimiero Stanislovo Rudaminos Dusetiškio pjesės liutniai – sukurtos 17 a. pirmoje pusėje. Kamerinės muzikos kūrinių pagausėjo 19 a. pabaigoje (V. Kudirkos, M. K. Čiurlionio, J. Naujalio, M. Petrausko instrumentinės pjesės, dainos). Vėliau kamerinę muziką kūrė visi lietuvių kompozitoriai. Įvairūs jos žanrai ypač suklestėjo nuo 20 a. 6 dešimtmečio vidurio. Kamerinė muzika kuriama ir neįprastų sudėčių ansambliams (V. Jurgučio Kareivio laiškai balsui, fortepijonui ir mušamiesiems, J. Juzeliūno sonata obojui ir klarnetui, F. R. Bajoro Siuita septyniems, B. V. Kutavičiaus Prutena: Užpustytas kaimas smuikui, vargonams ir varpams, V. Bartulio Hommage à Čiurlionis saksofonui, bosiniam klarnetui, elektriniams klavišiniams ir kanklėms), liaudies muzikos instrumentams.

Ansambliai, festivaliai

Kamerinės muzikos ansamblių būta kunigaikščių, didikų rūmuose; 18 a. pabaigoje–19 a. viduryje kamerinis muzikavimas paplito pasiturinčių miestiečių namuose. 19 a. viduryje styginių kvartetą Užumedžio (dabar Zalese, Gardino sritis) dvare turėjo Mykolas Kleopas Oginskis, kamerinės muzikos vakarus rengė Širvintų dvaro savininkas Kazimieras Piaseckis. 19 a.–20 a. pradžioje Lietuvoje gastroliavo rusų ir užsienio kamerinės muzikos kolektyvai, koncertus rengė Rusų muzikos draugijos Vilniuje skyrius. Lietuviškųjų vakarų koncertuose griežė V. Kudirkos, M. Leškevičiaus kvartetai, fortepijoniniai trio. 20 a. 2–4 dešimtmetyje Lietuvoje koncertavo čekų nonetas, lietuvių muzikų sudaryti fortepijoniniai trio, kvartetai, pučiamųjų kvintetai, mišrūs kameriniai ansambliai.

Žymesni instrumentiniai kamerinės muzikos kolektyvai: Lietuvos kvartetas, Lietuvos kamerinis orkestras, Vilniaus kvartetas, Čiurlionio kvartetas, Kauno styginių kvartetas, Chordos kvartetas (įkurtas 1997), fortepijoninis trio Kaskados (įkurtas 1997), Armonų trio (įkurtas 1988), Musica humana (įkurta 1974), Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (įkurtas 1994). Vokalinę kamerinę muziką atlieka kameriniai chorai Jauna muzika, Aidija, Brevis (visi Vilniuje), Polifonija (Šiauliuose), dainininkai A. Janutas, G. Kaukaitė, J. Leitaitė, R. Maciūtė, V. Noreika, A. Rubežius, G. Skerytė ir kiti.

Nuo 1967 Vilniuje buvo rengiami kamerinės muzikos festivaliai. Nuo 1976 vyksta Vilniaus kvartetų festivalis, nuo 1989 tarptautinis senovinės muzikos ir šokio festivalis Banchetto musicale, kiti.

L: C. Rostand Les Chefs-d’œuvre de la musique de chambre Paris 1952; J. F. Richter Kammermusik-Katalog Leipzig 1960; M. Berger Guide to Chamber Music Dover ³2001; L. Finscher Streicherkammermusik Stuttgart 2001.

646

1929