Kamerūno gamta

Kamerūno gamtinis žemėlapis

Kamerno gamtà

Krantai

Bonny įlankos krantai žemi; pietinis – lygus, šiaurinis – suskaidytas upių estuarijų.

Reljefas

Kamerūno pietvakarinę dalį (į pietus nuo Sanagos upės) užima pajūrio žemuma (plotis iki 150 km) ir plynaukštės (aukštis 600–900 metrų). Kamerūno vidurinėje dalyje (nuo Sanagos iki Benuės upės) plyti Adamawos plokščiakalnis (1000–1500 m); didžiausias aukštis – 2740 m, Bambouto kalnas. Plati Benuės tektoninė įduba skiria Adamawos plokščiakalnį nuo Mandaros kalnų (1000–1100 metrų). Kamerūno vakaruose, prie Bonny įlankos, yra Kamerūno kalnas.

Klimatas

Klimatas Kamerūno pietuose ekvatorinis, šiaurėje – subekvatorinis; Adamawos plokščiakalnyje – vertikalusis zoniškumas. Vidutinė metinė temperatūra pietuose 22–28 °C, šiaurėje – 19–22 °C. Kamerūno šiaurėje per metus iškrinta 500 mm, plokščiakalniuose – 1500–2000 mm, pakrantėje – 3000–4000 mm, Kamerūno vulkaninio masyvo vakariniuose ir pietvakariniuose šlaituose – iki 10 000 mm (daugiausia Afrikoje) kritulių; daugiausia kovą–rugsėjį.

Vidaus vandenys

Upių tinklas tankus. Upės vandeningos, jose daug slenksčių, krioklių. Į Bonny įlanką teka Sanaga, Nyongas, Ntemas; jų baseinai apima Kamerūno pietvakarinę ir vidurinę dalį. Kamerūno pietrytinės dalies (Dja, Boumba) upės priklauso Kongo baseino Sanghos upynui. Iš Adamawos plokščiakalnio šiaurinių šlaitų išteka Benue – Nigerio didžiausias intakas. Šiaurinės ir šiaurės rytinės dalies upės (Logone) priklauso Čado ežero baseinui. Adamawos plokščiakalnyje yra vulkaninės kilmės ežerų.

Dirvožemiai

Kamerūno pietuose vyrauja geležaliumžemiai, Adamawos plokščiakalnio vakaruose – blizgažemiai ir vulkanžemiai, šiaurėje – geltonžemiai ir verstžemiai; yra smėlžemių, šlynžemių, salpžemių.

Augalija

Apie 33 % Kamerūno teritorijos užima miškai. Pietuose daugiausia auga drėgnieji pusiaujo miškai (fikusai, palmės, raudonmedžiai), vidurinėje dalyje – visžalių ir lapus metančių medžių retmiškiai (baobabai, akacijos), aukštažolės savanos, šiaurėje – sausos savanos, pusdykumės, Logonės upės slėnyje – pelkės ir pievos, plokščiakalniuose ir kalnuose – kalnų visžaliai miškai ir kalnų pievos, pakrantėse – mangrovės.

Gyvūnija

Pusiaujo miškuose veisiasi beždžionės (makakos, šimpanzės, gorilos), drambliai, gyvatės, peri daugiau kaip 750 rūšių paukščiai, prie vandens telkinių veisiasi krokodilai, vėžliai, savanose – buivolai, antilopės, žirafos, raganosiai, liūtai, leopardai, hienos, stručiai, marabu, pelikanai. Upėse gausu žuvų.

Aplinkos apsauga

Saugomos teritorijos užima apie 4 % Kamerūno ploto. Benuės, Faro, Wazos, Boubandjidaho nacionaliniai parkai; Dja faunos rezervatas (dalis nuo 1981 biosferos rezervatas) ir Sanghos nacionalinio parko dalis – pasaulio paveldo vertybės. Kiti UNESCO pripažinti biosferos rezervatai – Wazos (nuo 1979), Bénoué (1981).

7 Ramsaro konvencijos (Kamerūne įsigaliojo 2006) saugomos vietovės (plotas 8270,6 km²).

1765

Kamerūnas

Kamerūno gyventojai

Kamerūno konstitucinė santvarka

Kamerūno partijos ir profsąjungos

Kamerūno ginkluotosios pajėgos

Kamerūno ūkis

Kamerūno istorija

Kamerūno švietimas

Kamerūno literatūra

Kamerūno architektūra

Kamerūno dailė

Kamerūno žiniasklaida