Kamerūno ūkis

Kamerno kis

Bendroji ūkio apžvalga

Kamerūno BVP struktūra (2003)

Kamerūnas – ekonomiškai silpna agrarinė valstybė. 2003 BVP sudarė 12,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 27,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 803 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 1800 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). BVP struktūra parodyta diagramoje. Užsienio skola – 8,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2001).

Pramonė

Gavybos pramonė menka. Gaunama nafta (28 mln. barelių, 2002), nedideliais kiekiais kasama auksas, rutilas, alavo rūda. Yra gamtinių dujų, boksito, geležies, urano rūdų telkinių. 2000 pagaminta 3,4 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. Daugiausia elektros energijos gamina Edéos hidroelektrinė, pastatyta prie Sanagos upės. Aliuminio lydymas (Edéa), celiuliozės gamyba. Metalo apdirbimo, maisto (alaus, aliejaus, cukraus, kakavos), tekstilės (medvilnės valymo, audimo), odos, chemijos, cemento pramonės įmonės sutelktos didžiuosiuose Kamerūno miestuose, medienos apdirbimo įmonės – Kamerūno pietuose. Kamerūno pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 1 lentelėje.

1 lent. Kamerūno pramonės svarbiausia produkcija (2000)

benzinas, tūkst. tonų	323,0
žibalas, tūkst. tonų	250,0
dyzelinas, tūkst. tonų	459,0
cementas, tūkst. tonų	890,0
palmių aliejus, tūkst. tonų	145,0*
nerafinuotas cukrus, tūkst. tonų	98,0*

*2001

Bioprodukcinis ūkis

arbatmedžių plantacija

Bioprodukcinis ūkis sukuria 42 % BVP, jame dirba apie 70 % dirbančių gyventojų. Dirbamoji žemė užima apie 15 % Kamerūno teritorijos. Svarbiausi eksportinės reikšmės augalai: kakavmedžiai, kavamedžiai, bananai, kaučiukmedžiai, alyvpalmės, cukranendrės (Kamerūno pietuose), vilnamedžiai, arachiai (Kamerūno vidurinėje ir šiaurinėje dalyje). Kamerūne dar auginama maniokai, bananai, dioskorėjos (pietuose), kukurūzai, sorgai, soros (šiaurėje). Kamerūno augalininkystės produkcija – 2 lentelėje. Veisiama galvijai (daugiausia šiaurėje), avys, ožkos. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 3 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 4 lentelėje. Kertamas miškas; 2002 Kamerūne paruošta 10,5 mln. kubinių metrų medienos. Žvejyba; 2001 sugauta 111 000 tonų žuvų.

2 lent. Kamerūno augalininkystės produkcija (tūkst. tonų, 2002)

ryžiai	51
kukurūzai	825
soros	50
sorgai	525
bulvės	135
maniokai	1 950
jamsai	265
cukranendrės	1 350
žemės riešutai	197
pomidorai	370
moliūgai	122
kitos daržovės	726
bananai	1 830
avokadai	50
ananasai	43
alyvpalmių vaisiai	1 150
kava	78
kakavos pupelės	125
medvilnės pluoštas	94
natūralus kaučiukas	52

3 lent. Kamerūno gyvulių ir naminių paukščių skaičius (tūkst., 2002)

galvijai	5 900
kiaulės	1 300
avys	3 800
ožkos	4 400
naminiai paukščiai	31 000

4 lent. Kamerūno gyvulininkystės produkcija (tūkst. tonų, 2002)

jautiena	94,8
aviena	16,4
ožkiena	15,4
paukštiena	29,2
karvių pienas	125,0
ožkų pienas	42,0
kiaušiniai	13,2
galvijų odos	13,0

Turizmas

2001 Kamerūną aplankė apie 220 600 užsienio turistų. 1998 pajamos iš turizmo sudarė 40 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Prancūzijos (apie 25 % visų turistų), Jungtinių Amerikos Valstijų (5 %), Šveicarijos (4 %). Labiausiai lankoma nacionaliniai parkai ir kurortai (Buea, Limbé, Dschangas, Kribi).

Transportas ir ryšiai

Geležinkelių yra 1008 kilometrai; svarbiausi: Doualos–Nkongsambos, Doualos–Ngaoundéré (Transkamerūno), Mbangos–Kumbos. Automobilių kelių yra 49 300 kilometrų, iš jų su kieta danga 4100 kilometrų (1999). Tarptautiniai oro uostai yra Doualoje, Garoua, Jaundėje. Jūrų svarbiausi uostai: Douala‑Bonabéri, Kribi, Limbé‑Tiko. 2002 buvo įregistruoti 59 laivai; prekybinio laivyno tonažas 16 700 bruto tonų. Lietinguoju laikotarpiu iki Garoua miesto laivuojama Benuės upė. 2004 naftotiekių buvo 1120 kilometrų, dujotiekių 90 kilometrų.

Bankai

Kamerūno centrinio banko funkcijas atlieka Centrinės Afrikos muitų ir ekonominės sąjungos šalių regioninis centrinis bankas Centrinės Afrikos valstybių bankas (Banque des États de l’Afrique Centrale, įkurtas 1973, būstinė Jaundėje). 2005 veikė 11 komercinių bankų (visi privatūs, turėjo daugiau kaip 60 skyrių šalyje). Daugiau kaip 65 % bankų kapitalo sudarė užsienio kapitalas (daugiausia Prancūzijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų). Didžiausias komercinis bankas – Société Générale de Banques au Cameroun (įkurtas 1947 kaip Afrikos komercinis bankas, nuo 1962 dabartinis pavadinimas, būstinė Doualoje). Jaundėje yra Afrikos plėtros banko skyrius. Kamerūno piniginis vienetas – Afrikos finansinės sandraugos frankas, lygus 100 santimų, 1960 pradėjęs cirkuliuoti Kamerūno Respublika pasiskelbusiame buvusiame prancūzų Rytų Kamerūne, 1961 – ir prisijungusiame buvusiame britų Pietų Kamerūne. Doualos vertybinių popierių birža (įkurta 2003).

Užsienio prekyba

Kamerūno užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2003)

Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2002 eksportuota prekių už 1,75 mlrd., importuota už 1,85 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Eksportuojama daugiausia nafta ir jos produktai, tekstilės gaminiai, mediena, kakavos pupelės, importuojama mašinos, transporto įranga, elektros prietaisai, maisto produktai, nafta ir jos produktai. Kamerūno užsienio prekybos partneriai parodyti diagramose.

Ekonominiai ryšiai su Lietuva

Lietuva 2002 į Kamerūną eksportavo prekių už 0,3 mln. litų, importavo iš Kamerūno prekių už 1,5 mln. litų.

2271

-Kamerūno pramonė; -Kamerūno žemės ūkis; -turizmas Kamerūne; -Kamerūno transportas; -Kamerūno bankai; -Kamerūno užsienio prekyba; -Kamerūno ekonominiai ryšiai su Lietuva

Kamerūnas

Kamerūno gamta

Kamerūno gyventojai

Kamerūno konstitucinė santvarka

Kamerūno partijos ir profsąjungos

Kamerūno ginkluotosios pajėgos

Kamerūno istorija

Kamerūno švietimas

Kamerūno literatūra

Kamerūno architektūra

Kamerūno dailė

Kamerūno žiniasklaida