Kampãnija (Campania), sritis Italijos pietuose, prie Tirėnų jūros.
Apima Neapolio metropolinį miestą ir Avellino, Benevento, Casertos, Salerno provincijas.
Plotas 13 592 km2. 5,79 mln. gyventojų (2019).
Centras – Neapolis (962 600 gyventojų, 2019; aglomeracijoje apie 4 mln. gyventojų); kiti didesni miestai (tūkst. gyventojų, 2019): Salerno (132,7), Giugliano in Campania (125,1), Torre del Greco (84,0), Pozzuoli (80,1), Casoria (76,2), Caserta (74,5).
Kranto linija vingiuota, yra įlankų (Neapolio, Salerno). Tirėnų jūroje sričiai priklauso Capri, Ischijos, Procidos ir kitos salos.
Didumą Kampanijos teritorijos užima Pietų Apeninų kalnai; didžiausias aukštis 2050 m (Miletto kalnas; Kampanijos šiaurėje).
Netoli Neapolio įlankos yra veikiantis Vezuvijaus ugnikalnis. Prie Tirėnų jūros – pajūrio žemuma.
Klimatas mediteraninis. Per metus iškrinta nuo 750 mm iki 2000 mm (kalnuose) kritulių; aukščiausia temperatūra (30 °C) būna rugpjūčio mėnesį. Didžiausios upės – Volturno ir Sele.
Kampanija – ekonomiškai stipriausia Italijos pietinės dalies sritis. Pramonės įmonių daugiausia Neapolio aglomeracijos miestuose; svarbiausios šakos: mašinų gamyba, laivų statyba, metalurgija, chemijos (ir naftos chemijos), tekstilės, maisto (konservavimo, malimo, makaronų, tabako, vyno) pramonė.
Intensyvioji žemdirbystė (daugiausia derlingoje pajūrio žemumoje). Auginama kviečiai, tabakas, kanapės, pomidorai, vynmedžiai, alyvmedžiai, obelys, kriaušės, persikai, abrikosai, citrinmedžiai. Veisiama galvijai, kiaulės, avys. Amatai (daugiausia Neapolyje ir jo aglomeracijoje; gaminami koralų, perlų, vėžlio kiauto, odos dirbiniai, nėriniai).
Žvejyba. Neapolyje yra vienas didžiausių Italijos jūrų uostų.
Svarbiausi keliai eina pajūriu ir iš Neapolio į Foggios ir Bari miestus (Apulijos sritis). Neapolio tarptautinis oro uostas.
Tarptautinis turizmas (daugiausia lankoma Neapolis, Pompėja, Vezuvijaus ugnikalnis, Sorrento pusiasalis, Capri sala); yra penkios pasaulio paveldo vertybės.
2271
Istorija
Apie 1030 pr. Kr. apgyventa graikų kolonistų, kurie įsikūrė greta nuo seno čia gyvenusių finikiečių. Graikai Kampanijoje įkūrė Kumų ir Neapolio miestus, 6 a. pr. Kr. atsikėlę etruskai – Kapują.
5 a. pr. Kr. Kampaniją užkariavo samnitai, kurie apie 360 pr. Kr. tapo Romos sąjungininkais; iki 4 a. pr. Kr. pabaigos Kampanija romanizuota, vėliau buvo klestinti kolonija.
79 pr. Kr. išsiveržus Vezuvijaus ugnikalniui sugriauti Pompėjos, Herkulanėjo ir Stabijų miestai. 5 a. žlugus Vakarų Romos imperijai Kampaniją paeiliui buvo užėmę gotai, Bizantija, langobardai.
11 a. regioną nukariavo normandai; Kampanija tapo jų įkurtos Sicilijos karalystės dalimi. 1282 Sicilijoje įsigalėjo Aragono dinastija, žemyninė Sicilijos karalystės dalis su Kampanija liko Anžu valdomoje Neapolio karalystėje.
1861 prijungta prie Italijos karalystės.
Per II pasaulinį karą labai nukentėjo per Sąjungininkų įsiveržimą.
2271