kanceliarzmai, žodžiai, pasakymai ar standartiniai žodžių junginiai, dažniausiai vartojami kanceliariniuose raštuose. Tinka neutralios, knyginės leksikos aktams, charakteristikoms, curriculum vitae, įgaliojimams, įsakymams, įstatymams, prašymams, protokolams, statutams ir kitiems dokumentams. Tai oficialaus, į šabloną, standartą ir įprastines formuluotes linkusio admin. stiliaus (ypač kanceliarinio ir juridinio postilių) raštų norma (atsižvelgiant į tai…, priklausomai nuo…, ryšium su…, remdamasis tuo…, sutinkamai su….). Stiliaus normų kodifikacija (kanc.) nurodoma lietuvių kalbos žodynuose, įvairiuose kalbos kultūros leidiniuose, žinynuose, kartu pateikiama ir stilistinė tam tikrų žodžių ar frazių, tarp jų ir kanceliarizmų, charakteristika. Kito funkcinio stiliaus rašytinėje ir ypač sakytinėje kalboje kanceliarizmai pažeidžia stiliaus normas, kaip stilistiniai svetimkūniai kenkia kalbos grynumui, skamba valdiškai ir nenatūraliai. Sovietų okupacijos metais paplitusios lietuvių kalbai nepriimtinos kanceliarinės konstrukcijos, vadinamosios kalkės, arba vertiniai, dėl aktyvių kalbininkų pastangų baigia išnykti. Kenksmingi lietuvių kalbai kanceliarizmai (kas link…, kas liečia…, kaip taisyklė…, vietoj to, kad…, neša atsakomybę…, išeinant iš to…, vadovaudamasis išdėstytu…, nuimti atsakomybę…) vartojami vis rečiau.
L: J. Pikčilingis Lietuvių kalbos stilistika t. 1 Vilnius 1971; A. Pupkis Kalbos kultūros pagrindai Vilnius 1980; R. Koženiauskienė Retorika: Iškalbos stilistika Vilnius 2001.
923