Kangsi (18 a. pirma pusė, dailininkas nežinomas, Rūmų muziejus Pekine)

Kangs (Kangxi) 1654 05 04Pekinas 1722 12 20Pekinas, Kinijos imperatorius (1662–1722). Mandžiūrų Čingų dinastijos. Imperatoriaus Šundži sūnus.

Sostą paveldėjo 8 metų. Kangsi nepilnametystės laikotarpiu (iki 1667) už jį valdė regentai, kurie uždraudė šalyje platinti krikščionybę (1665 01), įvedė valdininkams egzaminus. Kangsi perėmė kinų kalbą ir kultūrą, skatino tai daryti ir savo tautiečius. Vykdė atsargią mokesčių politiką, rūpinosi prekybos plėtote (prekybai su užsieniu atidarė 4 šalies uostus). 1677 nuslopino kinų sukilimus Fudziano ir Guangdongo provincijose, 1681 – Junnano. Iki 1683 užėmė Kinijos pietinę dalį ir Taivano salą. Sustiprino Kinijos įtaką Amūro upės baseine. Padedamas europiečių sukūrė artileriją ir 1686 06 užėmė rusų Albazino tvirtovę prie Amūro. 1689 09 06 sudarė su Rusija Nerčinsko sutartį, kuria siena tarp abiejų valstybių nustatyta Argunės upe ir toliau Ochotsko jūros link. Nuslopino neramumus Vidurio Mongolijoje ir įvedė Kinijos protektoratą Išorinėje Mongolijoje (1690). 1696 sumušė džungarus. 1720 užėmė Tibetą.

1699 ir 1717 įsakais Kangsi apribojo misionierių veiklą, bet suteikė laisvę mokslo srityje. 1692 03 17 ir 19 įsakais leido Kinijoje skleisti krikščionybę. 1715 Romai pasmerkus vietinės kinų bažnyčios apeigas šias galimybes apribojo. Domėjosi Vakarų kultūros laimėjimais; Kangsi patarėjais ekonomikos, karybos, kultūros ir mokslo klausimais dirbo jėzuitai. Kangsi įsakymu buvo pradėtas sudaryti didžiausias hieroglifų žodynas Kinijoje. Mirė peršalęs medžioklėje. Kangsi laikomas vienu didžiausių Kinijos valdovų.

470

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką