kaniterãpija (lot. canis – šuo + gr. therapeia – gydymas, slaugymas), pagalbinis gydymo ir reabilitacijos būdas, kurį taikant dalyvauja specialiai išmokyti šunys.
susitikimas su terapiniu šunimi specialiojoje mokykloje
Suteikiama pagalba neįgaliesiems ar sergantiems tam tikromis ligomis asmenims. Norint pasiekti geresnės fizinės, emocinės sveikatos, pagerinti pažintinius bei socialinius įgūdžius, į veiklą įtraukiamas specialiai išmokytas šuo motyvacijai sustiprinti. Kaniterapijos užuomazgų būta jau antikos laikais. Pradininku laikomas vaikų psichiatras B. M. Levinsonas (Jungtinės Amerikos Valstijos).
Poveikis
Tyrimai rodo, kad per kaniterapijos užsiėmimus kinta žmogaus fiziologinės reakcijos, neuromediatorių veikla; sumažėja kraujo spaudimas, kinta žmogaus kūno temperatūra, organizme keičiasi kortizolio, adrenalino, noradrenalino kiekis.
kaniterapija (tęstiniai terapiniai užsiėmimai)
Organizme išskiriama daugiau beta endorfinų, prolaktino, dopamino, imunoglobulino A. Pakinta gliukozės ir insulino kiekis, ypač padidėja oksitocino kiekis. Išvardyti fiziologiniai rodikliai daro poveikį žmogaus psichikai: sumažėja skausmo pojūtis – keičiasi skausmo slenkstis, mažėja baimė, atslūgsta įtampa. Gerėja dėmesio koncentracija ir kitų kognityvinių funkcijų veikla. Asmuo ne tik lengviau, bet ir vartodamas mažesnes vaistų dozes, iškenčia skausmingas procedūras, labiau pasitiki procedūras atliekančiais medikais, yra linkęs laikytis gydymo rekomendacijų. Atlikti moksliniai tyrimai taip pat rodo ryšį tarp kaniterapijos užsiėmimų skaičiaus ir ligos simptomų palengvėjimo. Šunys gali pagelbėti ne tik per gydymo procesą, kai gydomi įvairiomis lėtinėmis ar psichikos sergantys pacientai, bet ir slaugos institucijose, dirbant su senyvo amžiaus pacientais bei kitais atvejais.
Tipai
Susitikimai su šunimis (angl. Animal assisted activities, AAA) – iš anksto suplanuotas žmonių ir šunų susitikimas vaikų ugdymo, gydymo įstaigose, reabilitacijos centruose, visuomenės sveikatinimo ar kituose renginiuose. Tikslas – sukurti emociškai palankią aplinką, pristatyti šunis kaip socialius, protingus gyvūnus, prasmingai praleisti laiką gyvūnų draugijoje. Susitikimo tema ir scenarijus derinami su įstaigos vadovais arba renginio organizatoriais. Šunys turi atitikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos keliamus reikalavimus, turi būti išlaikę I lygio kaniterapijos egzaminą (šuns pažymoje nurodoma, galima ar negalima jam kontaktuoti su dalyviais). Susitikimą veda kaniterapeutas arba kaniterapijos asistentas, gali padėti kaniterapijos savanoriai.
Edukaciniai užsiėmimai su šunimis (angl. Animal assisted education, AAE) – tikslingas, suplanuotas, turintis aiškią struktūrą užsiėmimas su terapiniais šunimis. Koncentruojamasi į akademinius pasiekimus, socialinių įgūdžių bei kognityvinių funkcijų gerinimą, motyvacijos bei noro bendradarbiauti stiprinimą. Laikomasi iš anksto numatytos temos, parengtų metodikų. Edukaciniai užsiėmimai gali būti individualūs, grupiniai, vienkartiniai ar tęstiniai. Siekiama didinti grupės ar atskiro asmens motyvaciją mokytis, bendradarbiauti, padėti adaptuotis kolektyve, mokyti kolektyvinio darbo įgūdžių, stiprinti savivertę.
Šunys turi būti išlaikę I lygio kaniterapijos egzaminą, jei užsiėmimus veda kaniterapeuto asistentas ir bent vienas iš specialistų: pedagogas, specialusis pedagogas, psichologas ir kiti specialiųjų poreikių specialistai; arba II lygio kaniterapijos egzaminą, jei užsiėmimus veda kaniterapeuto asistentas bei atitinkamos srities specialistas.
Kaniterapijos užsiėmimai (angl. Animal assisted therapy, AAT) – individualūs arba mažose grupėse (2–5 žmonės) vykdomi paciento sveikatinimo užsiėmimai. Jiems vadovauja kaniterapeutas, t. p dalyvauja atitinkamos srities specialistas (psichologas, logopedas, kineziterapeutas) arba specialistų komanda. Pagal iš anksto numatytą sveikatinimo planą su pacientu dirba kaniterapeutas ir jo asistentas bei šuo (turi II lygio terapinio šuns pažymėjimą). Jei reikia, dalyvauja paciento tėvai ar globėjai. Per kaniterapijos užsiėmimus gali būti siekiama gerinti emocinę būklę, stiprinti stambiąją bei smulkiąją motoriką, didinti dėmesio koncentraciją, stimuliuoti kalbos raidą. Kaniterapijos užsiėmimo sėkmė priklauso nuo tinkamai sudaryto sveikatinimo plano, šuns vedlio žinių ir patirties, kūrybingumo bei gero šuns parengimo. Visose aukščiau išvardytose veiklose laikomasi Gyvūnų gerovės įstatymo bei kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų.
terapinių šunų pažymėjimai
Terapiniai šunys
Užsiėmimuose dalyvaujantys šunys turi būti išlaikę veiklai vykdyti būtiną atitinkamo lygio terapinio šuns egzaminą. Terapinis šuo egzaminą laiko kasmet (gyvūno būklė stebima, prireikus, egzaminas perlaikomas ir anksčiau).
Per egzaminą tikrinama, kaip šuo toleruoja nepažįstamus žmones ir kitus šunis, ar neturi stipraus sargavimo instinkto, kaip jaučiasi minioje, kaip reaguoja į akustinius, vizualiuosius dirgiklius ir kvapus, ar noriai bendrauja su žmonėmis, ar moka bendrojo paklusnumo komandas, ar yra lengvai valdomas ir geba pats priimti sprendimus.
Egzamino komisiją sudaro 3 asmenys, turintys atitinkamą kvalifikaciją egzaminuoti šunis ir nesusiję su egzaminuojamo šuns parengimu.
3183