kanòninis skirstinỹs, Gbbso kanòninis skirstinỹs, pastovios temperatūros aplinkoje esančios ir pastovų dalelių skaičių turinčios pusiausvirosios makroskopinės sistemos mikroskopinių būsenų pasiskirstymo dėsnis. Kvantinių skaičių rinkiniu n apibūdinamos būsenos tikimybė W n = e F E n kT W_{n}`=` nitalic{e}^{ italic{{F- E_{n}} over {kT}} } ; čia k – Boltzmanno konstanta, T – termodinaminė temperatūra, En – n būsenos sistemos energija, F = kT ln ( n e E n kT ) F`=`-kT ln left (sum from{n} nitalic{e}^{ { italic{E_{n} over {kT}}}} right )  – laisvoji energija, kuri taikant kanoninį skirstinį yra pagrindinis apskaičiuojamas dydis. Kanoninio skirstinio klasikinis artinys išreiškia sistemos dalelių koordinatėmis ir judesio kiekiais apibūdinamos būsenos tikimybės tankį ρ = e F H kT %rho `=`nitalic{ e }^{ italic{{F-H} over {kT}} } ; čia H – sistemos Hamiltono funkcija (visa mechaninė energija), o laisvoji energija F = kT ln ( e H kT d Γ ) F`=`-kT ln left ( int nitalic{e}^{ { italic{{H} over {kT}}}} nitalic{d} italic{%GAMMA} right ) ; čia dΓ reiškia integravimą visų dalelių koordinatėmis ir judesio kiekiais. Kanoninis skirstinys yra vienas svarbiausių statistinės fizikos skirstinių. Juo grindžiami Boltzmanno ir Maxwello skirstiniai. Kanoninio skirstinio klasikinį artinį 1902 paskelbė J. W. Gibbsas.

2469

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką