brazilai šoka kapueirą
kapueirà, capoeira, Brazilijos juodaodžių kultūrinė praktika, kurioje dera kovos elementai ir šokis. Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo vertybė (2014). Vienas ryškiausių Brazilijos kultūrinės tapatybės ypatumų. Kapueiros dalyviai stovi ratu, kuris kaip apeiginė erdvė simbolizuoja visatą su jos džiaugsmais, priešybėmis, nuolatine kaita. Rato viduryje pakaitomis susikimba du dalyviai. Jų judesiai demonstruoja aukštą meistrystę, subtilumą, jėgą, akrobatiką. Kiti rato dalyviai dainuoja, gieda, ploja, groja. Kapueiros dalyviai būna įvairaus amžiaus, lyties ir meistriškumo lygio; gali pasirodyti ir meistrai, ir geriausi jų mokiniai.
Meistrai pradeda dainas, groja muzikos instrumentais – dažniausiai berimbau (lenktu vienastygiu instrumentu), t. p. pandeiro, agogô, caxixi, atabaque ar reco-reco; juos kapueiros dalyviai geba pasidaryti patys. Meistrai t. p. seka kovos laiką ir ritmą, suteikia leidimą dalyvauti naujokams, vadovauja iniciacijoms. Visi dalyviai žino ir pripažįsta tuos pačius etinius kovos ir elgsenos principus, naudoja tuos pačius judesius, žingsnius, smūgius. Šokant, stebint ir imituojant dalyviams perduodamos žinios ir įgūdžiai. Kapueiroje dera žaidybinis ir pasipriešinimo priespaudai elementas. Kapueiros ištakos – 17 a. Brazilijos plantacijos, kuriose dirbę juodaodžiai vergai sukūrė kapueirą kaip savigynos ir pasipriešinimo būdą (vėliau ji tapo laisvės simboliu). Kapueira kultivuojama ir kitose (apie 160) šalyse.
Salvadoro gatvėje brazilai šoka kapueirą
3209