karačiãjai (savivardis karačajlyla), Azijos tauta. Gyvena daugiausia Rusijos Federacijoje (apie 300 000 žm., iš jų apie 140 000 Karačiajų Čerkesijoje), t. p. Kazachijoje, Turkijoje, Sirijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. 21 a. pradžioje iš viso buvo apie 375 000 karačiajų. Kaba karačiajų–balkarų kalba. Tikintieji – musulmonai sunitai.
Gyvensena
Tradiciniai verslai – nugintinė (alpinė) gyvulininkystė (avys, ožkos, arkliai, galvijai), ariamoji terasinė drėkinamoji žemdirbystė (miežiai, avižos, soros, kviečiai, kukurūzai, daržovės), amatai.
Tradicinės kalnų gyvenvietės – kupetinės, didelės (jas sudarė giminių kvartalai), priekalnėse – gatvinės. Gyvenamieji namai – mediniai vienos ar dviejų patalpų; gyvenamieji ir ūkiniai pastatai sudarė uždarą kiemą (arbaz), 19 a. pabaigoje atsirado dviaukščių kelių kambarių gyvenamųjų namų. Yra architektūros paminklų (pvz., gynybos bokštai).
Svarbi institucija – kaimo (iki 19 a. – giminės) bendruomenė. 19 a. pabaigoje ėmė vyrauti monogaminės šeimos.
Tradiciniai valgiai – virta, kepta mėsa, vytintos dešros, raugintas pienas (airan), sūriai, prėski paplotėliai, įvairūs pyragai su įdaru.
Tradiciniai drabužiai: vyrų – bešmetas, čerkesė, burka ir bašlykas, prie siauro diržo – durklas arba peilis, vasarą dėvima veltinė skrybėlė, žiemą – avikailių papacha su drobiniu bašlyku; moterų – ilgi medvilniniai arba šilkiniai marškiniai, plačkelnės, ant marškinių – suknelė, sujuosta plačiu, sidabru siuvinėtu diržu, ant suknelės – į čerkesę panašus drabužis – kaptalas, ant galvos – kepurėlė, apgobta didele skara.
Karačiajų dvasinei kultūrai didelę įtaką nuo 18 a. daro islamas. Gausus folkloras (sakmės, dainos, pasakos, patarlės, šokiai), išliko darbo ir kalendorinių papročių.
Istorija
Karačiajų etnogenezei įtakos turėjo vietinės Kaukazo gentys, t. p. ateiviai alanai, bulgarai ir kipčiakai. Manoma, karačiajų tauta susiformavo 20 a. pradžioje.
karačiajė tautiniais drabužiais
2526