Karalenės mókytojų seminãrija, mokytojų rengimo įstaiga, veikusi 1811–1926 Karalienėje (nuo 1946 rusiškai Zelionyj Bor, Kaliningrado sritis, Rusija), į rytus nuo Įsruties, Pisos upės dešiniajame krante. Įsteigė J. H. Pestalozzi mokinys K. A. Zelleris Prūsijos karalienės Luizės lėšomis. Iki 1882 buvo vienintelė specialioji vidurinė mokykla, rengusi pedagogus Mažajai Lietuvai. 1819 seminarijai suteiktos valdinės mokyklos teisės. Į ją buvo priimami tik vyrai (po 25–30 kasmet), baigusieji parapines mokyklas ir 2 metus (vėliau 3 ar 4 metus) mokęsi parapijose veikiančiuose parengiamuosiuose kursuose. Mokslas truko 3–4 metus. Dauguma seminaristų buvo lietuvininkai, iki 1818 daugiausia našlaičiai ir neturtingų tėvų vaikai, valstybės lėšomis išlaikomi internate. 19 amžiaus pirmoje pusėje buvo mokoma remiantis J. H. Pestalozzi ir A. Diesterwego pedagoginėmis idėjomis; vėliau įsigalėjo pietizmo ir Prūsijos vokiečių nacionalistinė ideologija. Buvo mokoma vokiškai, lietuvių kalba kaip dalykas dėstyta iki 1882. Rektoriais dirbo ir lietuvininkai J. Romeikis (1891–1898) ir W. Tomušaitis (1898–1904). Iki 1911 Karalienės mokytojų seminarija parengė 2208 mokytojus; ją baigė žymūs Mažosios Lietuvos lietuviškos raštijos ir spaudos darbuotojai: P. Bajoraitis, A. Einaras, J. F. Kelkis, W. Kučius, K. Kūmutaitis, J. Meškaitis, M. Pucas, E. Radžiūnas, J. Rėžaitis, M. Šapalas, E. Šesnakas, J. Urbonas. Karalienės mokytojų seminarija turėjo bažnyčią, biblioteką (1875 – 31 000 tomų), mokomąjį sodą ir bityną (Karalienės mokytojų seminarijos auklėtiniai daug nuveikė puoselėdami Mažosios Lietuvos sodininkystę ir bitininkystę). 1882 įsteigus Ragainės ir Įsruties, 1900 – Klaipėdos mokytojų seminarijas, Karalienės mokytojų seminarijos reikšmė sumažėjo.
3037