kárdomoji premonė, griežčiausios procesinės prievartos priemonė, skiriama siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą baudžiamajame procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kitiems proceso dalyviams (pvz., liudytojams, ekspertams, gynėjams) kardomoji priemonė negali būti skiriama. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką.
Lirtuvoje Baudžiamojo proceso kodeksas (2002, įsigaliojo 2003) nustato, kad kardomąją priemonę pagal savo kompetenciją skiria prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas. Kardomosios priemonės yra šios: suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas, užstatas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Kariui, be nurodytų kardomųjų priemonių, gali būti skiriamas karinio dalinio, kuriame jis tarnauja, vadovybės stebėjimas, o nepilnamečiui – atidavimas tėvams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, prižiūrėti.
Suėmimą, intensyvią priežiūrą, namų areštą ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu gali skirti tik ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, kitas kardomąsias priemones – prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nutartimi.
Vienu metu asmeniui gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Skirdamas kardomąją priemonę prokuroras priima motyvuotą nutarimą, o ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas – motyvuotą nutartį. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes paskirtoji kardomoji priemonė gali būti pakeista kita, o jai tapus neaktualia – panaikinta.