karnė poltika, gynýbos poltika, sudėtinė valstybės politikos dalis, kuri nustato valstybės karinius tikslus ir uždavinius, jų įgyvendinimo būdus ir priemones. Padeda įgyvendinti valstybės politikos pagrindinį tikslą – garantuoti jos saugumą. Apima karinės gynybos organizavimo principus ir valstybės karinių tikslų įgyvendinimo priemones. Karinės politikos objektas yra išorinė karinė grėsmė, tikslas – apsaugoti valstybę nuo tokios grėsmės. Valstybės karinės doktrinos nuostatos nustato karinės politikos principus ir lemia jos tipą. Gali būti puolamojo, gynybinio, atgrasinamojo arba priverčiamojo pobūdžio karinė politika (dažniausiai ji turi visų šių bruožų). Tokios politikos įgyvendinimo priemonės apima karinių išteklių – žmonių, priklausančių reguliarioms pajėgoms, aktyviajam ir mobilizaciniam rezervui, skaičiaus, techninių (įprastinė ginkluotė, strateginė ir taktinė branduolinė ginkluotė, logistinė ir ryšių įranga, kita karo technika) ir finansinių resursų – kūrimo ir panaudojimo karo, taikos ar krizių metu nuostatas. Gynybos politika kartu su kitų valstybės gyvenimo sričių politika (užsienio, ekonomine ir kitokia) išreiškia valstybės interesus, skelbia jos ketinimus, atgraso priešiškas valstybes nuo spaudimo ar agresijos.
gynybos politika (Lietuvoje)
2596