karnė poltinė sjunga, karnis aljánsas, dviejų ar kelių valstybių susivienijimas, siekiantis politinių tikslų karinėmis priemonėmis. Karinė politinė sąjunga gali būti puolamojo (agresyvaus), baudžiamojo, prevencinio, gynybinio, išsilaisvinamojo, taikdariško ir kitokio pobūdžio. Karinės politinės sąjungos sudarymo tikslai: savigyna, taikdarystė, kova su terorizmu, siekis nuslopinti masinius antivyriausybinius judėjimus, įsivyrauti regione arba pasaulyje ir kita. Dažniausiai karinės politinės sąjungos įkūrimo iniciatorius ir jos vyraujanti jėga yra didžioji valstybė ar jų grupė, siekianti vyrauti regioniniuose arba pasauliniuose kariniuose politiniuose procesuose. Valstybių įtraukimą į karinę politinę sąjungą lemia ideologinis solidarumas, etninis arba religinis bendrumas, ekonominė priklausomybė ir kita. Pagal karinės politinės sąjungos tikslus, jų atitikimą tarptautinės teisės normoms karinė politinė sąjunga gali būti atviroji, pusiau atvira ir slaptoji. Garsiausios karinės politinės sąjungos: Delo sąjunga, Atėnų antroji jūrų sąjunga, Šventoji sąjunga, Trilypė sąjunga, Antantė, Berlyno paktas, Antihitlerinė koalicija (Sąjungininkai), NATO, Vakarų Europos Sąjunga, Varšuvos sutarties organizacija, Nepriklausomų Valstybių Sandrauga, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (ji remiasi Armėnijos, Baltarusijos, Kazachijos, Kirgizijos, Rusijos Federacijos ir Tadžikijos sutartimi, pagal kurią sudarytas Jungtinis štabas ir greitojo išskleidimo pajėgos, 2003). Nuo 2004 Lietuvos Respublika yra NATO narė.
645