karnãcija (pranc. carnation – kūno spalva), inkarnãtas (lot. incarnatus – įsikūnijęs), žmogaus kūno atspalvis tapybos kūrinyje. Sukuriama maišant dažus. Mišinys tepamas keliais sluoksniais perteikiant refleksus, šešėliavimo efektus. Karnacijai įtakos turi paveikslo podažio ir grunto spalva, ypatybes lemia vyraujanti tapybos mokykla, dailininko tapymo maniera. 6 a. Bizantijos ikonose, 12–13 a. italų, 15 a. ispanų tapyboje karnacija būdavo kuriama ant rudo arba žalsvai rudo tono jį pusiau arba visiškai padengiant dažais, tolesnė modeliuotė atliekama spalvinio kontrasto principu. 15–16 a. Vakarų Europos tapyboje plačiau paplito kita karnacijos technika – žmogaus kūno atspalvį formuojantys dažų mišiniai buvo tepami tiesiai ant balto grunto. Šią karnacijos atmainą ypač išplėtojo impresionistai.
1746