Kãro mókslų draugijà, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos žinioje veikusi draugija (1923–33).
Tikslas – plėtoti karo mokslus, platinti karo mokslų žinias. Veikė sekcijos (nuo 1927 būreliai): Karo pedagogikos ir auklėjimo, Taktikos, Karo istorijos, Karo geografijos, Ekonomikos ir karo statistikos, Karo technikos, Karo teisės ir karo sanitarijos, Archyvų, Bibliotekų ir muziejų. Turėjo skyrius ir būrelius kariuomenės įgulose ir pulkuose. Leido karo mokslo vadovėlius, tvarkė karo įstatymus, rinko žinias apie kautynių vietas (tvarkė jas ir karių kapus), teikė metodinę pagalbą kariuomenės bibliotekoms, prisidėjo prie jaunimo karinio rengimo.
Ypač veikli buvo 1924 įsteigta Karo istorijos sekcija. Joje dirbo M. Biržiška, V. Biržiška, A. Janulaitis, P. Ruseckas, V. Steponaitis ir kiti. Sekcija rinko atsiminimus apie 1863–1864 sukilimą, Prancūzijos imperatoriaus Napoleono I kariuomenės žygį per Lietuvą, kaupė medžiagą Lietuvos kariuomenės dalinių istorijai; 1925–28 leido žurnalą Kardas, išleido Lietuvos karo istorijos I knygą.
Prie draugijos autonomiškai veikė Lietuvos karių radijo mėgėjų draugija (nuo 1926).
1932 buvo apie 200 narių.
1933 01 draugija susijungė su Karininkų ramove ir nustojo veikusi kaip atskira organizacija.
Centro valdybos pirmininkai: L. Radus-Zenkavičius (1923–25), J. Papečkys (1925–26), Z. Gerulaitis (1927), S. Dirmantas (1927), J. Acukas (1927–29, 1930–33), P. Kubiliūnas (1929–30).
1718