kãro prãmonė, pramonės šaka, kurios įmonės projektuoja, gamina, aptarnauja ir remontuoja ginklus ir kitokias karinės paskirties prekes.
Pagrindinė produkcija
Pagrindinė produkcija: sausumos ginklai (nuo lengvųjų ginklų iki šarvuočių, tankų, sunkiosios artilerijos) ir šaudmenys šiems ginklams, įvairios paskirties karo laivai su ginkluote, karo lėktuvai, sraigtasparniai, kiti orlaiviai, raketos, kariniai Žemės palydovai, navigacinės sistemos. Šią produkciją kuria ir gamina tiek komercinės bendrovės (dažniausiai kartu su panašaus pobūdžio civilinės paskirties produkcijos gamyba), tiek valstybinio ekonomikos sektoriaus įmonės, įstaigos ir organizacijos.
Ginklų gamyba pasaulyje
Dėl duomenų įslaptinimo nėra patikimos informacijos apie atskirų rūšių ginklų gamybą. Apie ginkluotės gamybą ir įsigijimą atskirose šalyse netiesiogiai galima spręsti iš tų šalių karinių išlaidų, nes didžioji šių išlaidų dalis skiriama ginkluotei ir karo pramonės paslaugoms pirkti. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenimis, 2016 viso pasaulio karinės išlaidos sudarė apie 1 686 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia lėšų gynybai skyrė Jungtinės Amerikos Valstijos (611,2 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, arba 36,4 % viso pasaulio karinių išlaidų). Jungtinių Amerikos Valstijų karinės išlaidos 2016 buvo 2,8 karto didesnės už Kinijos ir 8,8 karto didesnės už Rusijos karines išlaidas (1 lentelė). Karinių išlaidų pasaulyje dinamika atspindi politines įtampas ir karinius konfliktus. Pvz., 1988 karinės išlaidos pasaulyje sudarė 1441 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Žlugus SSRS, jos sumažėjo iki 1001 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių 1996. Nuo 1999 karinės išlaidos pasaulyje ėmė nuolat didėti, 2007 viršijo 1988 lygį ir pasiekė piką 2011 (1700 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). Karinių išlaidų prieaugis susidarė daugiausia iš jų didėjimo Kinijoje (palyginamosiomis 2015 kainomis – nuo 39 829 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių 1999 iki 225 713 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių 2016, arba 5,67 karto), Rusijoje (nuo 15 548 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių 1999 iki 70 345 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių 2016, arba 4,52 karto), Artimuosiuose Rytuose (nuo 74 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių 1988 iki 187 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių 2014, arba 2,5 karto).
Konkrečios valstybės gynybai skiriamo ekonomikos potencialo dalį parodo karinių išlaidų dalis šalies BVP. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenimis, 2016 didžiausią BVP dalį gynybai skyrė arabų valstybės: Omanas (16,7 %), Saudo Arabija (10,4 %), Kuveitas (6,5 %), Bahreinas (4,8 %), Jordanija (4,5 %). Priešiškų arabų valstybių apsuptyje esantis Izraelis 2016 skyrė gynybai 5,8 % BVP. Sparčiai ginkluojasi Rusija, 2016 karinėms išlaidoms ji skyrė 5,3 % BVP. Kitos didžiosios valstybės 2016 karinėms išlaidoms skyrė: Pakistanas – 3,4 %, Jungtinės Amerikos Valstijos – 3,3 %, Indija – 2,5 %, Prancūzija – 2,3 %, Kinija – 1,9 %, Didžioji Britanija – 1,9 % BVP. Didesnes negu vidutinės karines išlaidas 2016 turėjo kariaujančios ar konfliktus patirainčios šalys: Alžyras – 6,7 %, Armėnija ir Azerbaidžanas – po 4 %, Ukraina – 3,8 % BVP.
šarvuočių gamykloje (netoli Charkovo, Ukraina)
1
Daugelis industrinių šalių turi savo karo pramonę ir iš dalies pačios aprūpina savo ginkluotąsias pajėgas ginklais ir šaudmenimis, pirmiausia šaulių ginkluote (šautuvais, pistoletais, automatais, kulkosvaidžiais). Apskaičiuota, kad 21 a. pasaulyje yra apie 875 mln. šaulių ginklų ir juos gamina daugiau kaip 1000 bendrovių iš beveik 100 šalių.
Tarptautinėse rinkose daugiausia prekiaujama sunkiaisiais ginklais. Prekyba sausumos kariuomenės ginklais vis dar nėra pakankamai reguliuojama tarptautiniu mastu, todėl daug ginklų patenka į organizuotų nusikaltėlių, sukilėlių, teroristų grupuočių rankas, t. p. į valstybes, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenimis, penkios daugiausia ginklų eksportuojančios valstybės 2012–2016 buvo Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusija, Kinija, Prancūzija ir Vokietija, o penkios daugiausia ginklų importuojančios – Indija, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kinija ir Alžyras. Tarptautinės ginklų prekybos apyvarta 2016 sudarė 31 075 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Penkios didžiausios šalys eksportuotojos – Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusija, Vokietija, Prancūzija ir Kinija – kartu eksportavo 74 % visų pasaulio ginklų (2 lentelė), o beveik trečdalis pasaulio ginklų importo teko Artimųjų Rytų valstybėms, kurias po Arabų pavasario destabilizavo pilietiniai karai Sirijoje, Jemene ir Libijoje (3 lentelė). 100 didžiausių pasaulyje ginklus gaminančių ir karines paslaugas teikiančių bendrovių (išskyrus Kinijos bendroves) 2015 pardavė karinės produkcijos už 370,7 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (4 lentelė).
2
3
4
Istorija
Šiuolaikinės karo pramonės pradžia yra laikoma 19 a. antra pusė, kai pradėjo kurtis didelės karinės pramonės įmonės Vakarų Europoje (Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Olandijoje). Mažesnės valstybės arba šalys, kurių industrializacija prasidėjo vėliau (Rusija, Japonija, Osmanų imperija ir kitos), negalėdamos savo gamyklose gaminti naujausių ir efektyviausių ginklų, iš išsivysčiusių Vakarų valstybių bendrovių vis dažniau pirko šautuvus, artilerijos pabūklus, karo laivus ir kitokią ginkluotę. Pvz., Didžiojoje Britanijoje nuo 1854 privati bendrovė Elswick Ordnance Company pagal sutartį su vyriausybe ėmė tiekti Didžiosios Britanijos kariuomenei pažangius per spyną užtaisomus artilerijos pabūklus. Ta pati bendrovė 1884 Elsvike (dabar Newcastle upon Tyne miesto dalis) pradėjo statyti kompleksine ginkluote aprūpintus karo laivus. Manoma, kad vienas iš veiksnių, padėjusių Japonijai 1905 Cusimos mūšyje sutriuškinti Rusijos karinį jūrų laivyną, buvo Elsviko laivų statykloje pastatyti kreiseriai. Modernių ginklų gamyba Vokietijoje leido jai efektyviai kariauti Pirmajame pasauliniame kare.
20 a. ginklų gamyba ir prekyba sparčiai augo, daugelyje pasaulio valstybių susikūrė karo pramoninės kompleksai, kuriems priklausė glaudžiai susijusios ginklų gamybos bendrovės, karinės pajėgos ir valdžios institucijos. Šaltojo karo metais ginklų prekyba buvo naudojama ir politiniams tikslams: Jungtinės Amerikos Valstijos ir SSRS, mažesniu mastu ir Kinija, Vakarų Europos šalys ginklais rėmė sau palankius politinius režimus visame pasaulyje, pirmiausia Trečiojo pasaulio valstybėse. SSRS ekonomika buvo ypač militarizuota, jos karo pramonė 20 a. 9 dešimtmečio pabaigoje apėmė apie 1100 įmonių ir įstaigų (gamyklų, fabrikų, mokslinio tyrimo institutų), kuriose dirbo daugiau kaip 9 mln. darbuotojų.
Karo pramonė Lietuvoje
Lietuvos karo pramonė turi gilias tradicijas. Jau 16 a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Europoje garsėjo geros kokybės patrankomis, kurios buvo liejamos pačiame Vilniuje, sklype tarp Totorių gatvės ir Pilies, taip pat dabar pakeliui iš Vilniaus į Naująją Vilnią esančiuose Pučkoriuose (Puškarnioje; nuo 1551). Lietuviškų patrankų kokybę patvirtina ir toks faktas, kad 1625 švedai, užėmę Biržų pilį, ten rastas 60 patrankų pripažino vertingomis ir išsiuntė į Rygą. Tarpukariu Lietuva gamino savo konstrukcijos lėktuvus. Nuo 1923 lėktuvus konstravo A. Gustaitis, jis įkūrė karo aviacijos dirbtuves, vadovavo savo sukonstruotų įvairios paskirties devynių tipų ANBO lėktuvų (tarp jų žvalgybinių ir bombonešių) gamybai. 1925–1939 pagaminti 66 lėktuvai. SSRS okupacijos metais karo pramonė Lietuvoje buvo labai išplėsta (dažnai civilinės pramonės sąskaita) ir skirta SSRS kariuomenės poreikiams.
Giraitės ginkluotės gamykloje gaminami šoviniai
Atkūrusi nepriklausomybę ir besirengdama stoti į NATO Lietuva 2000 Giraitėje (Kauno rajono savivaldybė) įkūrė Giraitės ginkluotės gamyklą, ji 2002 pradėjo gaminti ir pardavinėti šovinius. Šie šoviniai atitinka NATO standartus ir nuo 2006 daugiau kaip 90 % gamyklos produkcijos eksportuojama, daugiausia į NATO šalis. 2016 Lietuva importavo ginklų už 20 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Lietuvos karinės išlaidos 2016 sudarė 1,5 %, o 2017 – 2 % BVP.
Lietuvos įmonės, kurių produkcija gali būti panaudota karo reikmėms, yra susibūrusios į Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociaciją (įkurta 2014, būstinė Vilniuje). Ši asociacija vienija apie 50 narių, atstovaujančių daugiau kaip 100 įmonių ir institucijų, kuriose dirba apie 10 000 specialistų. Į asociaciją susibūrusios bendrovės dirba mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologijų, komunikacijų, informacinių technologijų, kibernetinio ir energetinio saugumo srityse, gamina ginkluotę, amuniciją ir aprangą, teikia oro, vandens ir sausumos karo transporto priežiūros ir remonto paslaugas, veikia žvalgybos, stebėjimo, taikinių aptikimo ir rizikos valdymo srityse. Pvz., bendrovė Polimaster Europe (Didžiasalis, Vilniaus rajono savivaldybė) gamina inovatyvius radiacijos matuoklius, kuriuos eksportuoja į Jungtines Amerikos Valstijas (apie 80 % produkcijos), Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Olandiją, Belgiją, Lenkiją. Informacinių ir ryšių technologijų įmonių grupė Elsis, veikianti nuo 1991 Vilniuje, kariškiams teikia informacinių technologijų paslaugas ir konsultacijas. Įmonė LiTak-Tak (Keturiasdešimt Totorių kaimas) gamina oro eismo valdymo sistemas, taip pat gamina ir modernizuoja civilinės ir karinės paskirties radarus. Įmonė Arveka (Vilnius) gamina saugumo įrangą, specialiąsias priemones kariuomenei ir teisėsaugos institucijoms. Įmonė Vilimekso sistema (Vilnius) teikia įrangą ir priemones ekstremalioms situacijoms valdyti, žmonėms gelbėti ir pirmajai pagalbai teikti. Intelektualinių inžinerinių sprendimų bendrovė FIMA (Vilnius), kurioje dirba daugiau kaip 250 darbuotojų, įgyvendina unikalius saugos, automatikos, komunikacijų technologijų projektus, taip pat kuria ir diegia kompleksinius sprendimus, skirtus transporto, geležinkelių, gynybos ir energetikos sektoriams bei miestų infrastruktūrai.
2687
karinė pramonė; ginklai; ginklų gamyba