kovos mašina (bendrovė BAE Systems, Didžioji Britanija)
kãro tèchnika, įvairios priemonės ginkluotųjų pajėgų kovinei veiklai garantuoti. Pagrindinė karo technikos dalis – kovos technika, skirta kovos užduotims tiesiogiai atlikti; jai priklauso tam tikros ginkluotės rūšys ir jos kompleksai (pvz., raketų kompleksas) ir techninės priemonės, kuriose montuojama ši ginkluotė (kovos mašinos, kovos lėktuvai, kovos laivai). Pagal priklausymą ginkluotųjų pajėgų rūšiai yra sausumos pajėgų, karinių jūrų pajėgų, karinių oro pajėgų, oro erdvės gynybos, raketų, artilerijos, jūrų pėstininkų ir kita karo technika, pagal ginklų nešimo (svaidymo) į taikinį priemones – aviacijos, laivų, šarvuotosios technikos, raketų, artilerijos, reaktyvinės artilerijos ir kita karo technika.
Prie karo technikos priskiriamos specialiosios techninės priemonės: karo inžinerijos technika (lauko inžinerijos, kliūčių darymo ir ardymo, tiltų statybos, kelių tiesimo, perkėlos per vandens kliūtis, maskavimo, apšvietimo, vandens tiekimo), ryšių priemonės, techninės žvalgybos priemonės (optiniai, elektroniniai, radiolokaciniai, lazeriniai prietaisai, garsagaudės priemonės ir kita), radiacinės, cheminės ir biologinės saugos priemonės, aerodromų, poligonų ir bazių įrenginiai, mokslo tiriamoji ir bandomoji įranga, logistikos priemonės (transporto, sandėliavimo ir remonto priemonės, lauko virtuvės, kepyklos ir kita). Techninės mokomosios priemonės yra mokomieji ginklai, šaudmenys, mokomoji technika, treniruokliai, mokymo centrų, poligonų ir šaudyklų įranga, kompiuterinės klasės ir kita. Karo technika yra pagrindinis valstybės karinės galios komponentas, o sparti plėtra – viena svarbiausių jos ginkluotųjų pajėgų geros kovinės parengties sąlygų. Karo technika daro didelį poveikį karybai ir pati kinta pagal taktikos, operatyvinio meno ir strategijos reikalavimus. Karo technikos lygis priklauso nuo šalies ekonomikos, mokslo ir technikos lygio. Jos tobulinimas susijęs su ginkluotosios kovos būdais ir karo mokslo lygiu. Karo technikos dalis tinka ir taikiems tikslams, pvz., kai kurie automobiliai, ryšių priemonės, aerodromai. Seniausia karo technika, kurią žmonės pradėjo naudoti ginkluotoje kovoje, buvo ginklai (pirmiausia nešaunamieji ginklai, ginklas), priemonės jiems vežti (arkliai, kovos vežimai, valtys, laivai) ir šarvai.
Karo technika tobulėjo labai lėtai, nes ją gamino amatininkai rankiniu būdu. Tik 19 a. antroje pusėje ir 20 a. sukūrus stambiąją mašinų pramonę, išradus ir patobulinus vidaus degimo, elektros, reaktyvinį ir branduolinį variklius, automobilį, lėktuvą, radiolokaciją, bedūmį paraką ir sprogstamąsias medžiagas prasidėjo sparti karo technikos plėtra. Ją skatino I ir II pasauliniai karai. Sukurti nauji ginklai: cheminis ginklas (1915), tankas (1916), atominė bomba (1945), termobranduolinė bomba (1953), reaktyvinis ir raketinis ginklas, plėtėsi karo laivynas (antvandeninis ir povandeninis) ir karo aviacija. Tobulinamos gynybinės priemonės – prieštankinės, priešlėktuvinės, priešraketinės, kosminės. Karo technikos tolesnės raidos bruožas – gynybinės ir puolamosios galios stiprinimas atsižvelgiant į ekonominius ir ekologinius veiksnius.
JAV kariai S. Žukausko poligone Pabradėje
645