Karpių herbas (iš A. Kojalavičiaus-Vijūko knygos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų herbynas, vadinamas Nomenklatorius, išspausdintos 1905 Krokuvoje; Varšuvos nacionalinė biblioteka)
Karpia, 18 a.–19 a. pirmos pusės Lietuvos bajorų giminė. Buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės, Katalikų Bažnyčios, 1794 sukilimo veikėjai. Kildino save iš Italijos. Daugiausia dvarų turėjo Žemaitijoje, Šiaurės Lietuvoje, Palenkėje. Juozapas Mykolas (1679 Rėkyvos dvaras, prie Šiaulių – 1736 12 10 Trakai), baigęs Vilniaus akademiją, 1697 įgijo filosofijos daktaro laipsnį. 1719 akademijoje baigė teologiją; kunigas (1719). Iki 1736 buvo Vilniaus katedros prelato padėjėjas, Trakų kapitulos prepozitas. 1736 tapo Žemaičių vyskupu. Jo pastoraciniame laiške vyskupijos klierikams yra svarbios medžiagos iš Žemaitijos kultūros praeities. Nustatė tikslią Žemaičių ir Vilniaus vyskupijų ribą. Palaidotas Varnių katedroje. Pranciškus (1693–1755) 1727 Pinsko kolegijoje baigė teologiją; kunigas (1726). 1729 ir 1732–33 Žadiškės (prie Smurgainių), 1739–40 Slanimo kolegijos ekonomas, bažnyčios rektorius. 1733–36 gyvendamas Rešliuje (Varmė) kaip misionierius vykdavo į Šventaliepę (lenkiškai Święta Lipka, vokiškai Heilige Linde; Varmė). Nuo 1748 dirbo Gardino kolegijoje.
Benediktas (1734–1805) valdė dvarus Joniškėlyje ir apylinkėse. Filantropas, mecenatas. Buvo paveiktas prancūzų enciklopedininkų, fiziokratų ir ypač J.-J. Rousseau idėjų, siūlė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bei visoje Abiejų Tautų Respublikoje padaryti valstybinių reformų, pagerinti baudžiauninkų padėtį. 1792 pastatydino mūrinę bažnyčią Joniškėlyje. Per 1794 sukilimą buvo Joniškėlio atstovas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Centro deputacijoje. Skyrė lėšų pirmajai geležies liejyklai Vilniuje įrengti (turėjo kalti ginklus sukilėliams). 1794 sukilimo veikėjas buvo ir M. P. Karpis.
Ignotas (Ignas; 1780–1809) buvo Upytės vėliavininkas. Filantropas. Paveldėjo Žemaitijoje didelių dvarų. Per 1794 sukilimą paaukojo 2000 auksinų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei ginkluoti, pats įstojo į sukilėlių raitelių brigadą. 1808 testamentu nuo baudžiavos atleido apie 7000 baudžiauninkų (be žemės, dėl to dauguma valstiečių liko dirbti dvaruose), apie 400 000 auksinų skyrė Joniškėlio (čia buvo jo dvaras) parapinei mokyklai, ligoninei ir vaistinei. Pagal testamentą 1811 įkurta parapinė, kartu ir pirmoji žemės ūkio mokykla, veikusi pagal Vilniaus universiteto nuostatus (Joniškėlio Igno Karpio aukštesnioji žemės ūkio mokykla).
19 a. bajorų savivaldos veikėjas buvo E. K. Karpis.
-Karpis; -Juozapas Mykolas Karpis; -Pranciškus Karpis; -Benediktas Karpis; -Ignotas Karpis
2271