Katena, miestelis Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, 15 km į rytus nuo Kretingos, prie Šiaulių–Kretingos plento; seniūnijos ir parapijos centras. 931 gyventojas (2011). Kartena įsikūrusi prie Salantų regioninio parko, Minijos vingyje, jos dešiniojo kranto terasoje; Kartenoje į Miniją įteka Alantas. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Bendrovė Geralda (žvakių gamyba). Paštas, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė (įkurta 1946), ambulatorija, mokykla-daugiafunkcis centras (1949–99 vidurinė mokykla), kultūros namai, biblioteka. 6 km į rytus nuo miestelio yra Kartenos civilinis aerodromas. Paminklas 1946–53 Kartenos valsčiuje žuvusiems žmonėms (pastatytas 1990). I pasaulinio karo vokiečių ir rusų karių kapinės.

Kartenos herbas

Minijos kairiajame krante yra Kartenos piliakalnis (netoli jo – akmuo su karvės pėda), Alanto kairiajame krante – piliakalnis, vadinamas Pilale, Minijos dešiniajame krante – Gintarų senoji gyvenvietė, vadinama Vyšnių kalnu.

Architektūra

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia Kartenoje (1873)

Liaudiškai interpretuotų neobaroko formų medinė bebokštė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (1873) ir varpinė. Bažnyčios viduje – sakykla su 4 skulptūromis ir kryželis relikvijorius, šventoriuje – vartai (su 3 ornamentuotais kryžiais) ir koplytstulpis (su ornamentuotu kryželiu ir Rūpintojėlio skulptūra). Buvusios smuklės medinis pastatas (18 a. pabaiga, vėliau perstatyta). Kartenos kapinėse – 2 koplytėlės (viena – su Švč. Mergelės Marijos skulptūra, kita – su ornamentuotu kryželiu ir Jėzaus Nazariečio skulptūra).

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios Kartenoje varpinė (19 a.)

2271

Istorija

Pirmą kartą paminėta 1253 Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo žemių dalybų akte, Kartenos kaimas – 1568, miestelis ir dvaras – 1599, miestas – 1723. 1611 pastatyta evangelikų reformatų, 1634 – katalikų bažnyčia. 1777 gavo turgaus ir prekymečių privilegiją. Nuo 1805 veikė parapinė mokykla, 1897 įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1806 Kartena degė. 1861–1950 valsčiaus, iki 1990 – apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 1861, 1866 ir ypač 1870–71 vyko Kartenos valsčiaus valstiečių bruzdėjimai.

Draudžiamąją lietuvišką spaudą Kartenos apylinkėse platino J. Gudas ir kiti knygnešiai. 1905 pabaigoje valstiečiai išvaikė carinę valsčiaus valdybą ir išrinko naują. 1907 Kartenoje įkurtas teatras. 1941, 1946, 1948–49 ir 1950 sovietų valdžia ištrėmė 45 Kartenos gyventojus. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Lietuvos partizanai. 1999 patvirtintas Kartenos herbas.

1709 buvo 34, 1808 – 27 šeimos; 1897 – 506, 1923 – 620, 1959 – 752, 1970 – 833, 1979 – 1014, 1989 – 1162, 2001 – 1022 gyventojai.

Kartenos piliakalnis

972

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką