Kãrusės mšis, Lietuvos kariuomenės mūšis su Livonijos ordino ir danų kariuomene, įvykęs 1270 02 16 ties Karuse (Vakarų Estija), ant užšalusio Baltijos jūros Muhu sąsiaurio ledo.
Tuo metu dar vyko Didysis prūsų sukilimas (1260–74) prieš Vokiečių ordiną ir Lietuvos kovos su Voluine (1269–75).
Lietuviams (manoma, kad jiems vadovavo Lietuvos didysis kunigaikštis Traidenis), grįžtantiems iš antpuolio į Saaremos salą, kelią pastojo Livonijos vyskupų riteriai su pagalbine kariuomene ir danai iš Talino. Jų raitelių puolami, lietuviai pasitraukė už rogių užtvaros, išbadė įsipainiojusius į tarpus riterių žirgus ir sumušė priešą.
Eiliuotosios Livonijos kronikos (parašyta 13 a. pabaigoje) duomenimis, žuvo 52 riteriai, Livonijos ordino krašto magistras Ottonas Lutenbergas, danų vadas Eilartas ir apie 600 karių. Buvo sužeistas Lealio vyskupas.
Livonijos ordino vadovybė Vokiečių ordino didžiojo magistro paprašė atsiųsti pagalbos ir naują krašto magistrą; mat į susilpnėjusią Livoniją 1270 vėl įsiveržė lietuviai (žuvo 20 riterių ir vicemagistras Andreas Westfalis).
2271
-Ledo mūšis ties Karuse
R. Varakauskas Ledo mūšis ties Karūzu 1270 m. / Istorija t. 3 Vilnius 1962.