karvẽliniai (Columbinae), karvelinių paukščių (Columbiformes) būrio šeima. 41 gentis, 285 rūšys. Paplitę beveik visame pasaulyje. Kūno ilgis 15–85 cm, masė 30–3000 gramų. Galva maža, snapas mažas su vaškiniu pamatu, sparnai ilgi, nusmailėję. Kaklas ir kojos trumpi. Plunksnų daug, jos odoje laikosi silpnai. Karvelinių spalva įvairi, dažnai metališko blizgesio. Skraido puikiai, vaikšto gerai. Gyvena miškuose, savanose, kalnuose, dykumose. Aktyvūs dieną. Minta sėklomis, grūdais, pumpurais. Vandenį geria siurbdami (nepakeldami galvos). Jauniklius pirmomis dienomis maitina atryjamu stemplėje mirkytu maistu. Lizdus suka medžiuose, krūmuose, ant uolų, medžių drevėse, statiniuose. Monogamai. Deda 2 (rečiau 1) baltus kiaušinius. Peri patinas ir patelė 14–30 dienų. Per metus deda 2–5 dėtis.
keršulis
vėduoklinis karvelis
Naujojoje Gvinėjoje paplitęs vėduoklinis karvelis (Goura victoria), turintis plačiai išsiskleidusį kuodą. Kūno ilgis iki 85 cm, masė apie 3 kilogramus. Centrinės Amerikos savanose gyvena nykštukinis purplelis (Columbina talpacoti), masė apie 50 gramų. Karvelis keleivis (Ectopistes migratorius) buvo labai paplitęs Šiaurės Amerikoje, 19 a. pabaigoje išnaikintas.
Lietuvoje
Lietuvoje 5 rūšys. Dažniausias ir didžiausias yra keršulis (Columba palumbus); kūno ilgis 40 cm, masė 300–500 gramų. Melsvai pilkas, krūtinė violetiškai rausva, kaklo šonuose ir sparnuose turi po didelę baltą dėmę. Krūtinė melsvai rausva. Gyvena miškuose, parkuose, priemiesčių želdynuose. Lizdą krauna medžiuose. Atskrenda kovą–balandį, išskrenda rugsėjį–lapkritį. Medžiojamas rudenį. Rečiausias ir nykstantis – paprastasis uldukas, arba uldukas (Columba oenas), gyvena senuose miškuose, peri uoksuose. Masė 250–300 gramų. Pilkai melsvas, krūtinė melsvai rusva, sprandas žalsvas; visiškai neturi baltos spalvos. Mišriuose lapuočių ir spygliuočių miškuose, paežerių, paupių želdynuose dažnas paprastasis purplelis (Streptopelia turtur). Išskrenda į laukus, pakeles, skrisdamas tankiai mosuoja sparnais. Masė apie 160 g (mažiausias iš Lietuvoje gyvenančių karvelių). Rusvai melsvas, uodegos galas baltas. Abiejose kaklo pusėse juodos ir baltos dėmės. Sparnai truputį lenkti, smailiomis viršūnėmis. Pavasarį grįžta balandžio–gegužės mėnesį, išskrenda rugsėjį.
uldukas
20 a. pabaigoje gyvenvietėse, parkuose, soduose paplito pietinis purplelis (Streptopelia decaocto). Nuo paprastojo purplelio skiriasi juoda skersine juosta ant sprando. Žiemoja.
pietinis purplelis
paprastasis purplelis
Miestuose dažnas sulaukėjęs naminis karvelis, arba balandis (Columba livia), kilęs iš uolinio karvelio. Apie 300 g masės, pilkai melsvas, baltu antuodegiu ir pauodegiu, juodomis skersinėmis juostomis sparnuose, juoda uodega. Sutinkamas visus metus. Naminių karvelių išvesta apie 150 veislių. Jos skirstomos į dekoratyvinių, pašto ir mėsinių karvelių grupes. Dekoratyviniai karveliai vertinami dėl savitos išorės, plunksnų formų ir spalvos, skraidysenos. Pašto karveliai pasižymi gera orientacija, ištvermingumu (nenutūpdami gali nuskristi iki 1000 km). Mėsiniai karveliai vislūs, greitai bręsta, stambūs (apie 700 g); jie auginami maistui. Lietuvoje mėgėjai dažniausiai augina dekoratyvinių veislių karvelius.
Paprastasis uldukas ir paprastasis purplelis įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą.
3102
-balandis; -karvelis; -purplelis; -keršulis; -uldukas
nykštukinio purplelio patinas (kairėje) ir patelė